Istorija nutyli, kas pirmasis pradėjo gaminti karštus gėrimus su alkoholiu, tačiau žinoma, kad jau XVII a. daugelyje Europos šalių buvo geriami karšti alkoholiniai gėrimai, pagardinti įvairiais priedais: prieskoniais, vaisiais ir pan. Iš tokių „kompozicijų” geriausiai mums žinomi karštas vynas (glintveinas; vok. der Glühwein), punšas ir grogas. Šie karšti alkoholiniai gėrimai dažniausiai geriami šaltuoju metų laiku.
Laikoma, kad šios serijos pradininkas buvo punšas, kuris buvo labai populiarus žiemos ir rudens sezonų baliuose ir maskaraduose. Tradiciškai punšas gaminamas iš penkių komponentų: vyno, romo, vaisių sulčių, cukraus ar medaus, ir prieskonių (gvazdikėlių, cinamono). Šiais laikais punšas neturi griežtos receptūros: viskas priklauso nuo gaminančiojo skonio ir galimybių.
Skandinavijos šalyse tradiciškai namų šeimininkas, nenorėdamas primesti savo skonio, svečiams siūlo patiems maišyti punšo ingredientus. Iš esmės grogas ir glintveinas yra punšo rūšys. Glintveino pagrindą sudaro raudonas vynas, o grogas gaminamas iš romo, konjako arba degtinės. Įdomu tai, kad nepriklausomai, iš ko gaminamas grogas, jo proporcijos nekinta: keturios dalys vandens ir viena dalis alkoholio.
Išlikusi istorija apie grogo atsiradimą. Pavadinimą šiam gėrimui XVIII a. davė anglų jūreiviai. Tais laikais Didžiosios Britanijos Karališkojo laivyno jūreiviams kasdien buvo išduodama porcija romo. Tai tęsėsi iki tol, pakol laivynui nepradėjo vadovauti admirolas Edvardas Vernojus. Jis buvo nepaprastai taupus ir net skūpus. Jo nurodymu jūreiviams išduodamas romas pradėtas skiesti vandeniu. Kadangi admirolui dėl jo įpročio nuolat būti denyje ir nešioti neperšlampamą apsiaustą (grogremą) buvo prilipusi pravardė „grog”, tai ir skiestą romą imta vadinti šiuo vardu. Vėliau paaiškėjo, kad grogas – visai skanus gėrimas, ypač jai skiesi jį stipria arbata ir pagardinsi medumi ir citrina.
Glintveinas ( vok. Gluhende Wein – karštas, liepsnojantis vynas) gaminamas iš raudono vyno pagardinant jį cukrum, prieskoniais. Galima maišyti su romu, konjaku ar likeriu, tačiau proporcijos turėtų būti tokios, kad priedai nepakeistų vyno aromato.
Rusijoje gaminama vodka ilgą laiką irgi buvo vadinama vynu. Tam, kad būtų galima suprasti, jog kalbama apie vodką, buvo vartojami įvairūs epitetai: duonos vynas, virtas vynas ir t.t. XVII – XIXa. Labai paplito „karšto vyno”, „ degančio vyno” epitetai. Galima daryti prielaidą, kad šie pavadinimai darė įtaką kitų vodkos pavadinimų atsiradimą: ukrainiečių gorilka, lietuvių degtinė, lenkų gorzatka.
