Sapnai apsaugo nuo psichozės
Neseniai mokslininkai atliko tokį eksperimentą:tiriamiesiems leisdavo miegoti iš viso 8 valandas, tačiau nuolat pažadindavo pradinėje sapno fazėje. Po trijų dienų visiems be išimties eksperimento dalyviams sutriko dėmesio koncentracija, pasireiškė haliucinacijos, nepaaiškinamas nervingumas ir pirmieji psichozės požymiai. Kai tiriamiesiems galiausiai buvo leista sapnuoti, mokslininkai atkreipė dėmesį, kad smegenys kompensuoja buvusį sapnų nutraukinėjimą leisdami ilgiau nei paprastai organizmui išbūti greitojo miego fazėje.
Sapnuojame tik tai, ką matėme
Mes dažnai sapnuojame nepažįstamus žmones, tačiau iš tiesų mūsų sąmonė nesugalvoja jų veidų. Tie veidai priklauso realiems asmenims, kuriuos mes matėme savo gyvenime, tačiau neįsiminėme.
Ne visi sapnuoja spalvotai
Apie 12% reginčių žmonių mato tik juodus – baltus sapnus. Likusieji – spalvotus. Egzistuoja keletas tipinių grupių sapnų, kuriuos sapnuoja visi be išimties: situacijos mokykloje arba darbe, bandymas pabėgti nuo persekiotojų, kritimas iš didelio aukščio, žmogaus mirtis, dantų iškritimas, skrydis, egzamino neišlaikymas, avarija ir t.t.
Sapnai neturi tiesioginės reikšmės
Mūsų pasąmonė naudoja ženklų ir simbolių kalbą. Todėl neverta kiekvieną sapną, netgi labai logišką ir aiškaus siužeto, suprasti tiesiogiai. Pasąmonė siunčia mums signalus, o ne aiškias instrukcijas.
Buvę rūkaliai sapnuoja ryškiau
Buvę rūkaliai mato sodresnius ir realesnius sapnus nei kiti. Dažniausiai jie sapnuoja, kad vėl rūko, ir jaučiasi kalti.
Išorės dirgikliai veikia sapnus
Kiekvienas žmogus yra tai patyręs: sapno dalimi tampa fiziniai pojūčiai, kuriuos juntame esamu momentu. Žmonėms, jaučiantiems troškulį, pasąmonė pasiūlo stiklinę vandens. Jie bando atsigerti, vėl jaučia troškulį, ir vėl mato stiklinę vandens – ir taip toliau, kol atsibunda ir supranta, kad iš tikro nori gerti. Taigi pasąmonė sufleruoja, kad reikia atsibusti.
Kol sapnuojame, esame paralyžiuoti
Norite – tikėkite, norite – ne, bet mūsų kūnas sapnuojant yra beveik paralyžiuotas – tam, kad nekartotų tų judesių, kuriuos sapnuojame.
Ir dar…
Žmogus nesapnuoja tuo metu, kai knarkia.
Maži vaikai nesapnuoja savęs iki 3 metų amžiaus.
Nuo 3 iki 8 metų vaikai sapnuoja daugiau košmarų negu suaugusieji per visą savo gyvenimą.
Jeigu jus pažadintų, kai esate greitojo miego stadijoje, prisimintumėte visas sapno smulkmenas.
