Ilgakulnis
Ilgakulniai yra labai mažyčiai gyvūnai – suaugęs gyvūnas yra tik 12,5 cm dydžio. Kartais kai kuriose retose vietose randama voverių dydžio ilgakulnių, bet su labai ilgomis uodegomis.
Ilgakulniai negali vaikščioti, būdami ant žemės jie šokinėja. Prieš nušokdami ant žemės jie šlapinasi ant savo medžių, žymėdami juos.
Įdomu tai, kad ilgakulniai nėra nei beždžionės, nei primatai. Mažiausi ilgakulniai gyvena Filipinuose. Jų akys tokio paties dydžio kaip jų smegenys.
Ilgakulniai yra neįprasti žinduoliai, kurie laikosi įsikibę medžio kamieno net miegodami ar gimdydami. Patelės atsiveda vieną jauniklį per metus, todėl jie tokie reti.
Šie naktiniai gyvūnai turi labai dideles akis ir ausis, beveik neturi kailio. Jie yra mėsėdžiai – per dieną vidutiniškai suvalgo apie 20 svirplių.
Dar vienas neįtikėtinas faktas apie juos yra tas, kad jų kaklas yra neįprastai lankstus – gali pasisukti 180 laipsnių.
Žvaigždžianosis kurmis
Keistai ir kraupiai atrodantys žvaigždžianosiai kurmiai gyvena Rytų Kanados žemumose ir šiauriniuose JAV regionuose. Jie yra tik 15–20 centimetrų ilgio ir sveria apie 50 g. Žvaigždžianosiai kurmiai turi minkštą juodą kailį ir aštrius dantis. Šie gyvūnai laikomi beveik aklais dėl vos matomų akių. Jų pėdos neproporcingai didelės, o uodega ilga ir plati.
Ant nosies jie turi rožinius mėsingus čiuptuvus, kuriais naudojasi kaip pirštais ir kurie turi daugiau negu 25 tūkst. jutimo receptorių.
Įdomu tai, kad šie čiuptuvai susiformuoja tik po gimimo. Žvaigždžianosiai kurmiai dažniausiai sutinkami šalia ežerų, upelių ir tvenkinių, kur jie ieško savo mėgstamiausio maisto – sliekų. Tačiau kartais galima juos pamatyti ir sausose pievose.
Žvaigždžianosiai kurmiai yra žinomi kaip intravertiški gyvūnai. Jauniklius patelės atsiveda tik vieną kartą per metus.
Didnosė beždžionė
Ji turi labai didelę nosį ir yra rausvai rudos spalvos. Žinoma, jos nosis yra pirmas dalykas, kuris krenta į akis.
Subrendusių patinų nosis yra ilga ir nukarusi. Ji yra svarbi viliojant porą. Ką tik gimęs jauniklis turi normalią nosį, senstant ji didėja. Nosis yra svarbi viliojant porą. Kai beždžionė supyksta ar yra nuliūdusi, ji yra ir kaip įspėjimas. Patelių nosis daug mažesnė negu patinų.
Didnosės beždžionės gyvena Borneo salose prie vandens, drėgnuose žemumų miškuose, mangrovių pelkėse ir pajūryje. Jos gali lengvai keliauti sausumoje, plaukti sekliame ir giliame vandenyje. Dėl savo didelių pilvų ir tam tikrų virškinimo sutrikimų jos daugiausia ėda sėklas, lapus, mangrovės ūglius ir neprinokusius vaisius.
Nors jos sugeba slėptis atogrąžų miškų šešėliuose, šias beždžiones taip dažnai galima pamatyti plaukiojančias, kad žvejai gali sugauti jas dėl kailio arba laiko vietoje augintinių. Dėl medžioklės, gyvenamųjų teritorijų mažėjimo pasaulyje liko tik maždaug 7 tūkst. šių gyvūnų.
Baltieji liūtai
Baltieji liūtai yra reti gyvūnai, gyvenantys Pietų Afrikoje. Jie nėra albinosai, tai paveldima savybė, unikali vienai sričiai. Jų balta spalva yra retos spalvos mutacijos rezultatas.
Baltųjų liūtų patinai yra dideli, sunkūs ir lėti. Medžioja daugiausia patelės. Tai, kad jų spalva labai išsiskiria gamtoje.
Sunku tiksliai pasakyti kiek baltųjų liūtų šiandien yra, bet manoma, kad visame pasaulyje jų yra mažiau nei 300. Siekiant juos apsaugoti, jie dabar veisiami tik nelaisvėje Pietų Afrikoje, Krugerio nacionaliniame parke. Taip pat jie auginami zoologijos soduose ir cirkuose.
Palyginti neseniai vėl pabandyta grąžinti šiuos gyvūnus atgal į gamtą. Keli iš jų jau bando gyventi laisvėje, tačiau visi kiti kol kas gyvena nelaisvėje.
