Išsilavinimo svarba kasmet vis auga. Štai, 2012 metais atliktame tyrime „Education at a Glance“, dalyvavo 34 šalys, iš kurių paskelbta 10 daugiausia savo BVP lėšų skiriančių švietimo sistemai.
Todėl nieko keisto, kad švietimo tobulinimui pinigų negailinčios šalys, gali pasidžiaugti labiausiai išsilavinusiais ir turinčiais didesnes galimybes rasti svajonių darbą žmonėmis. Jūsų dėmesiui – pažangiausiųjų dešimtukas!
1. Kanada – vienintelė šalis, kur pusė visų suaugusiųjų galėjo pasigirti aukštuoju išsilavinimu 2010 metais. Ši šalis gali džiaugtis, kad jau ištisą dešimtmetį puikuojasi sąrašo viršūnėje ir vis labiau patobulėja.
2. Izraelyje 2010 m. buvo net 92 proc. žmonių, turinčių vidurinį išsilavinimą, o 46 proc. turėjo aukštąjį. Ir pirmą kartą Izraelio valdžia priėmė sveikintiną sprendimą – 2012 m. ikimokyklinis ugdymas tapo nemokamas vaikams, jaunesniems negu treji metai. Toks ankstyvasis auklėjimas, pasak specialistų, vėliau turi įtakos geresniems rezultatams mokyklose.
3. Japonija gali pasigirti, kad vidurinę mokyklą čia baigia 96 proc., o aukštasis išsilavinimas net 14 procentų viršija OECD (The Organization for Economic Cooperation and Development’s) vidurkį.
4. 2010 m. Jungtinėse Amerikos valstijose 40 proc. gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, tačiau švietimo sistema čia nėra tobula. Pavyzdžiui, tais pačiais 2010 m. išsilavinimo vidurkis nuo 84 proc. nukrito iki 77 proc. Tačiau ši šalis vis dar yra viena iš daugiausia lėšų skiriančių švietimui valstybių.
5. Naujojoje Zelandijoje populiacija nuo 2000 m. išaugo net 13,2 proc., todėl padaugėjo išsilavinusių žmonių, pavyzdžiui, per tą patį laikotarpį turinčių koledžo išsilavinimą skaičius pakilo nuo 29 iki 41 proc. Verta paminėti, kad šioje šalyje populiaru rinktis mokslininko kelią, todėl ji tampa viena iš lyderių šioje srityje.
6. Pietų Korėjoje per dešimt metų išaugo žmonių, turinčių koledžo išsilavinimą, skaičius – nuo 24 proc. iki 40 proc. Nepaisant to, išsilavinimas čia nėra pagrindinis aspektas ieškant darbo.
7. Didžiojoje Britanijoje taip pat padaugėjo išsilavinusių žmonių – nuo 2000 čia atsirado 12 proc. daugiau žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Šios šalies universitetai ypač populiarūs tarp kitų tautų studentų, kurie sudaro 16 proc. akademinės visuomenės. Tačiau yra minusų – ten nemažos mokslo kainos.
8. Suomija taip pat nemažai finansų skiria savo švietimo sistemai. Atlikti tyrimai parodė, kad darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu buvo daug patrauklesni darbdaviui nei be išsilavinimo. Išsilavinusių nedarbingumas buvo 4,4 proc., o be išsilavinimo – 8,4 proc.
9. Mokytis Australijoje trokšta itin daug kitų valstybių studentų, todėl neturėtų būti keista, kad jie sudaro net 21,2 proc. siekiančių aukštojo mokslo šioje šalyje. Surasti darbą ten nėra ypatingai sunku tiems, kurie gali pasigirti puikiu išsilavinimu.
10. Naujai mokslo šviesomis nušvitusioje Airijoje nuo 2000-ųjų žmonių su aukštuoju ar aukštesniu išsilavinimu padaugėjo dvigubai! O turinčių vidurinį skaičius išaugo nuo 74 iki 94 proc.
