Kantrūs ir atkaklūs žmonės sugeba sukurti išties kažką įspūdingo. Vienas tokių darbų autorių Andy Yoder praleido daugybę laiko, kol iš degtukų „sudėliojo“ įspūdingą žemės gaublį. Pasak autoriaus, kurdamas šį projektą, jis praleido beveik dvejus metus. Tiesa, autorius prie šio projekto dirbo tik po darbo ir savaitgaliais, tačiau rezultatas išties įspūdingas.
…
Nors deguonis nėra pagrindinis Žemės atmosferos elementas, tačiau jo reikšmė visoms gyvybės formoms yra labai didelė. Niekas negali išgyventi be pakankamo kiekio maisto, vandens ir deguonies. Iš šių trijų, svarbiausias yra deguonis. O ar kada esate pagalvoję, kas nutiktų, jeigu trumpam laikui, pavyzdžiui, 5 sekundėms, Žemėje dingtų deguonis? Į šį klausimą atsakome žemiau.
Taigi kas nutiktų, jeigu 5 sekundėms Žemėje dingtų visas deguonis:
Visi paplūdimiuose besideginantys žmonės iškart nudegtų savo odą. Mat molekulinis deguonis, esantis ore, apsaugo mūsų odą nuo ultravioletinių spindulių;
Dieninis dangus taptų tamsus, beveik juodas, nes ore būtų mažiau dalelių, kurios atspindi šviesą.
Visi neapdoroto metalo gabalai …
1. Visos Saulės sistemos planetos galėtų tilpti planetoje Jupiteris.
2. Raudonojo milžino – Betelgeizės žvaigždės – skersmuo yra didesnis už Žemės orbitą.
3. Pilnas saulės užtemimas trunka neilgiau 7,5 minučių, o mėnulio – 104 minučių.
4. Artimiausia Žemei žvaigždė po Saulės – Kentauro Proksima (Proxima Centauri), ji nutolusi 4,22 šviesmečių.
5. Jei panardinti Saturną į vandienį, jis plūduriuos paviršiuje, nes Saturno tankis yra du kartus mažesnis už vandens.
6. Visi objektai žemėje juda erdve 530 km/sek greičiu, galaktikos viduje – 225 km/sek, o pati Galaktika juda 305 km/sek greičiu.
7. Saulės šviesa kurią matome, yra 30 000 metų senumo. Energija, …
Rusijos mokslų akademijos pagrindinės astronominės observatorijos Sankt Peterburgo astrofizikas, kosminių tyrimų laboratorijos vadovas Habibula Abdusamatovas teigia, jog po 4 metų šiaurinėje pasaulio dalyje bus dar šalčiau. …
Pirmasis žmogus užfiksavęs žemės drebėjimus istorijoje buvo graikų filosofas Aristotelis, kuris 350 m. pr. Kr. pastebėjo nedidelius žemės virpesius. 1751 m. buvo sukurti primityvūs seismografai, o žemės drebėjimų priežastys nustatytos tik 1855 metais. Įdomus faktas tai, kad tarp 1900 ir 1949 metų per metus buvo fiksuojama vidutiniškai 1,08 didelio žemės drebėjimo, o nuo 1950 iki 1999 jau vidutiniškai po 1,64 didelio žemės drebėjimo per metus visame pasaulyje. Nuo 2000 iki 2004 metų įvykto 10 didelių žemės drebėjimų (vidutiniškai net 2,5 per metus). Remiantis šia statistika yra teigiama, kad žemės drebėjimai paskutiniaisiais metais dažnėja ir stiprėja. Tai patvirtina ir tas faktas, …
Filmas pristato panoraminį Žemės vaizdą, kurį filmavo Tarptautinės kosminės stoties astronautai. Gražios nuotraukos kartu su geros muzikos garsu, suteikia išsamų vaizdą apie tai, kaip žemė atrodo iš kosmoso.
…