Šie žaidimai vakarėliui padės Jūsų draugams nenuobodžiauti:
PAKELTI KAMUOLĮ
Partneriai (vyras ir moteris) atsistoja vienas priešais kitą. Tarp jų pilvų – kamuolys. Užduotis -sukamaisiais judesiais nuridenti kamuolį iki žaidėjo, kuris yra mažesnis, smakro.
APRENGTI DAMĄ
Kiekviena vakarėlio dama rankoje laiko į ritinėlį susuktą dešimties metrų ilgio kaspiną. Vyriškis, neliesdamas rankomis, vien tik lūpomis paėmęs kaspino galą turi apvynioti juo damą. Šį žaidimą laimi tas, kuris greičiau arba gražiau “aprengia” savo damą.
ĮNORINGIEJI SEGTUKAI
Vakarėlyje dalyvaujantiems žaidėjams užrišamos akys. Vėliau žaidimo vedėjas ant vakarėlio svečių drabužių prisega daugybę skalbinių segtukų. Po vedėjo duoto signalo kiekviena pora turi nuimti nuo savo partnerio segtukus. Laimi žaidėjų pora greičiausiai nuo vienas kito nuėmusi segtukus.
ĮKYRUSIS SIUVĖJAS
Žaidėjai pasidalija į dvi komandas. Moterų ir vyrų turėtų būti po lygiai. Visi jie sustoja į dvi eiles – vyras, moteris, vyras ir t. t. Išrenkamos dvi siuvėjos. Kiekviena jų gauna po nedidelę lazdelę, prie kurios pririštas ilgas tvirtas vilnonis siūlas arba kaspinas. Kai vedėjas duoda ženklą, siuvėjos pradeda “siūti”. Vyrams siuvėjos siūlą perkiša per kelnių klešnes, moterims – per rankovę. Laimi siuvėja, greičiausiai apsiuvusi savo komandą.
SNAIPERIS
Žaidėjams ant juosmens pririšami diržai su kabančiu obuoliu. Ant grindų padedama lentelė su įkaltomis vinimis. Užduotis – kuo greičiau pasmeigti ant vinies obuolį
SPIRITOMETRAS
Kai vakarėlis būna pačiame įkarštyje, vyrams galima pasiūlyti patikrinti savo girtumo laipsnį. Jiems paduodami flomasteriai, o už jų ant sienos – ant balto popieriaus nupiešta laipsnių skalė – 20, 30, 40 ir daugiau. Žaidėjų užduotis – pasilenkus pro kojas tiesti ranką prie “spiritometro” ir pažymėti skalėje laipsnius. Savaime suprantama, kad kiekvienas nori būti kuo blaivesnis, todėl skalę reikia nubrėžti taip, kad mažesnį laipsnių skaičių reikėtų pasiekti kuo sunkiau, t. y. vyras turėtų kuo anksčiau pakelti ranką.
PINIGINĖ
Dalyvauja kelios žaidėjų poros. Moterims prie juosmens ant virvės pririšama didelė butaforinė piniginė, vyrams – stambus banknotas. Žaidėjų užduotis – nesiliečiant rankomis į damos piniginę įdėti banknotą.
LAUKINIS PAPLŪDIMYS
Žaidėjai įsivaizduoja esantys laukiniame paplūdimyje. Žaidėjų poroms išdalijamos plokštelės -vyrams po vieną, moterims po tris tam, kad intymios žaidėjų kūno vietelės “nejaudintų besiilsinčiųjų paplūdimyje”. Suskambėjus muzikai, žaidėjai dengdami savo intymias kūno vietas plokštelėmis ir prisiglaudę vienas prie kito, pradeda šokti. Užduotis -nepamesti nė vienos plokštelės.
PATAIKYK Į VARTUS
Visiems žaidėjams prie juosmens pririšama po tuščią butelį. Buteliai gali būti kuo įvairiausi – nuo šampano, degtinės, pieno ir kitokie. Žaidimo dalyviai su buteliu turi pataikyti į stalo teniso kamuoliuką taip, kad jis įlėktų į pažymėtus vartus.
SALDAINIS
Svečiai išsiskirsto poromis. Užduotis kiekvienai porai – be rankų išvynioti ir suvalgyti saldainį, kurį paduos žaidimo vedėjas. Laimi pirmoji pora, greičiausiai išvyniojusi iš popieriuko saldainį.
MYLIMOJO MAITINIMAS
Žaidimo vedėjas suskirsto svečius poromis. Per kelis metrus nuo žaidėjų padėtos lėkštelės su ledais. Kiekvienos poros moterys privalo lūpomis su šaukšteliu pakabinti ledų ir grįžusios pas savo partnerį pamaitinti jį. Laimi pora, pirmoji suvalgiusi savo ledų porciją.
PERDUOTI KORTĄ
Žaidėjai (paeiliui vyrai ir moterys) sustoja į vieną eilę. Pirmasis žaidėjas laiko kortą.
Užduotis – žaidėjai turi perduoti vienas kitam kortą. Tačiau po kiekvieno perdavimo žaidimo vedėjas nuplėšia kortos kampelį. Žaidėjams darosi vis sunkiau vien tik perduoti kortą.
PADĖTI KIAUŠINĮ
Žaidėjai pasidalija į poras. Kiekvienos poros nariai sustoja nugara vienas į kitą ir pasilenkia į priekį. Apatine nugaros dalimi partneriai laiko kiaušinį. Žaidimo tikslas – kiaušinį gražiai padėti ant grindų. Laimi pora, nesudaužiusi kiaušinio. Vietoj kiaušinio galima laikyti guminį kamuoliuką. Tada laimi pora, kurios padėtas ant grindų kamuoliukas nenurieda į šalį.
PERRIDENTI KAMUOLIUKĄ
Žaidime dalyvauja kelios poros. Kiekviena pora gauna po du stalo teniso kamuoliukus. Vyrai šiuos kamuoliukus turi perridenti iš dešinės moters rankovės į kairę, moterys- iš dešinės vyrų kelnių klešnės į kairę.
KUR DĖTI PINIGUS?
Žaidimo vedėjas pakviečia dvi poras (kiekvienoje poroje – vyras ir moteris): “Dabar jūs turėsite kuo greičiau sukurti bankų tinklą, į kiekvieną banką padėdami po vieną kupiūrą. Įneškite pradinius indėlius! (Poroms išduodami pinigai-fantai). Bankai – tai jūsų kišenės, atvartai, įvairiausios slaptos vietos. Pasistenkite kuo greičiau sutvarkyti savo indėlius ir atidaryti kuo daugiau bankų”. Duodama komanda pradėti žaidimą. Vedėjas poroms gali padėti atlikti užduotį. Po 1 min.vedėjas susumuoja rezultatus: “Kiek kupiūrų jums liko? O jums? Nuostabu! Visi pinigai investuoti! Šaunuoliai! Dabar paprašysiu moterų susikeisti poromis ir kuo greičiau nuimti iš sąskaitų visas sumas. Atidarykite bankus, paimkite pinigus!” Skambant muzikai moterys ieško pas kitą partnerį paslėptų pinigų.
ATSISPAUDIMAI
Vyrams užrišamos akys ir pasiūloma padaryti kuo daugiau atsispaudimų nuo grindų. Žaidimo dalyviams išmėginus savo jėgas, vedėjas pastebi, kad grindys nelabai švarios, ir pasiūlo pasitiesti popieriaus (žaidėjų akys tebėra užrištos) – apmušalų juostas, ant kurių nupiešti natūralaus dydžio nuogų moterų siluetai. Taigi vyrai užduotį atlieka virš nuogų moterų atvaizdų. Po kurio laiko vedėjas nuriša žaidėjams akis ir paprašo tęsti “mankštą”. Sirgaliai skaičiuoja atsispaudimus, skatina nepasiduoti, negaili patarimų, komentarų.
NEIŠLIETI NĖ LAŠO
Visi svečiai sėdi prie stalo ir ratu siunčia taurę. Kiekvienas įpila į ją kokio nors gėrimo. Paskutinis, kuris perpildo taurę, ir gėrimas ima bėgti per kraštus, turi pasakyti tostą ir išgerti.
GESINTUVAI
Žaidėjams prie diržo pririšamos virvės, ant kurių galų pritvirtintos degtukų dėžutės arba šlapios vatos gumulėliai. Priešais kiekvieną žaidėją pastatoma deganti žvakė. Konkurso dalyviai turi nesinaudodami rankomis kuo greičiau užgesinti žvakę.
UPELIS
Ant grindų išvyniojamas apmušalų ritinys. Moterims pasiūloma nesušlapus kojų (plačiai išsiskėtus) pereiti išilgai “upelio”. Pirmą kartą pamėginama. Tada užrišamos akys ir vėl pasiūloma pereiti “upelį”. Kitos žaidimo dalyvės neturi matyti, kaip keliauja pirmoji žaidėja. Perėjusi “upelį” užrištomis akimis moteris pamato, kad “upelyje” aukštielninkas gulėjo vyras (vyriškis ant apmušalų paguldomas tik tada, kai moteris jau atlikusi užduotį, tačiau akių raištis dar nenuimtas). Moteris labai sutrinka. Pakviečiama kita dalyvė, ir viskas kartojama iš naujo. Pirmoji žaidėja nuoširdžiai kvatojasi. Paskui ir antra, trečia…
STAIGMENA
Svečiai sustoja arba susėda ratu. Skambant muzikai jie pradeda siųsti vienas kitam gana didelę dėžę. Žaidimo vedėjui sustabdžius muziką, svečias, pas kurįatsidūrė dėžė, pakelia jos dangtį ir nežiūrėdamas išima pirmą pasitaikiusį daiktą. Pagal žaidimo taisykles tą daiktą jis turi užsidėti (užsivilkti, užsisegti) ir nešioti tam tikrą laiką, pavyzdžiui, pusę valandos, iki šventės pabaigos ir t. t. Muzikai vėl pradėjus groti, svečiai toliau siunčia dėžę ratu. Į dėžę galima įdėti įvairiausių drabužių: tiek vaikišką kepurytę, tiek dideles specialiai pasiūtas kelnaites ar liemenėlę.
STRIPTIZAS
Šventės kaltininkui (kaltininkei) nieko nežinant, iš kartono iškirpkite normalaus ūgio žmogaus siluetą. Veido vietoje priklijuokite varduvininko (varduvininkės) nuotrauką. Manekeną aprenkite: užmaukite trumpikes, neužmirškite net kepurės. Drabužiai gali būti tikri arba popieriniai. Popierinius paprasčiausiai prismeikite prie manekeno.
Žaidimo vedėjas klausinėja svečių apie jubiliatą: kada gimė, koks mėgstamiausias valgis ir t. t. Suklydęs svečias turi nuo manekeno nuvilkti kurį nors drabužį.
Intymiausias vietas galima uždengti figos lapeliais, iškirptais iš žalio popieriaus. Jeigu neabejojate, jog varduvininkas neįsižeis, ant jų galima užrašyti linksmų palinkėjimų.
MYLI? NEMYLI?
Sis žaidimas – tai linksmas būrimas. Žaidžiama poromis – mergina ir vaikinas.
Mergina paima nosinaitę ir suima visus jos kampus. Tada pasiūlo vaikinui paimti kurį nors kampą, pati kita ranka irgi paima vieną. Kiekvienas traukia į save nosinaitę už paimto kampo. Jeigu nosinaitė susilenkia trikampiu – vadinasi, vaikinas myli merginą ir turi ją pabučiuoti. Jeigu nosinaitė taisyklingu kampu nesusilenkia – vadinasi, vaikinas nemyli, ir mergina tęsia žaidimą su kitu.
BUČINUKAI
Žaidimo vedėjas pakviečia du vyrus ir dvi moteris. Kaip geriau sudaryti žaidėjų poras – kad poroje būtų tos pačios ar priešingos lyties atstovai – spręsti jums. Dviem žaidimo dalyviams užrišamos akys. Rodydamas į bet kurį žaidėją, vedėjas klausinėja: “Sakykite, kur bučiuosime? Čia?” Ir parodo, pavyzdžiui, į skruostą (galima į ausį, lūpas, akis, rankas ir t. t.). Žaidimo vedėjas klausinėja tol, kol žaidėjas užrištomis akimis pasako: “Taip”. Tada vedėjas klausia: “O kiek kartų? Šitiek?” Ir pirštais parodo – kiek kartų, nuolat keisdamas derinį, kol žaidėjas pasako: “Taip”. Tada nurišamos akys, ir žaidėjui tenka padaryti tai, su kuo jis sutiko -pavyzdžiui, vyro kelį pabučiuoti aštuonis kartus.
ŽAIDIMAS-POKŠTAS
Šiame žaidime nebus nugalėtojų ir nugalėtųjų. Tai žaidimas-pokštas svečiams linksminti. Pakviečiami du žaidėjai – vyras ir moteris. Vyrui paaiškinamos žaidimo taisyklės: “Moteris atsisės ant šios sofos ir įsidės burnon saldainį, o jūsų tikslas – užrištomis akimis surasti tą saldainį nesinaudojant rankomis ir paimti jį taip pat burna”. Ši situacija juokinga todėl, kad vyrui užrišus akis ant sofos vietoj žadėtosios moters pasodinamas vyras. Patikėkite, kiek laiko jūsų išrinktas kavalierius mėgins rasti moterį su saldainiu, tiek svečiai nuoširdžiai juoksis.
SPYGLIUOTAS KELIAS
Žaidimo vedėjas pakviečia tris sutuoktinių poras. Vyrai sustoja už 3-4 metrų nuo savo žmonų. Vedėjas atkemša tris butelius degtinės ar vyno ir pastato juos kiekvieno vyro kelyje. Vyrams užrišamos akys, kiekvienas kelis kartus apsukamas, pastatomas veidu į žmoną ir paprašoma priėjus ją apkabinti. Kai vyrams akys jau užrištos, žaidimo vedėjas greitai surenka butelius ir sukeičia moteris vietomis. Žiūrovų prašoma nesijuokti.
PATINKA – NEPATINKA
Žaidimo vedėjas prašo visų svečių, sėdinčių prie stalo, žiūrint į kaimyną iš dešinės nurodyti, kas jiems patinka ir kas nepatinka, pavyzdžiui: “Man patinka kaimyno ausis, o nepatinka alkūnė”. Visiems nurodžius, ko buvo klausta, vedėjas paprašo pabučiuoti tai, kas patinka, ir įkąsti ton vieton, kuri nepatinka. Smagaus juoko valandėlė garantuota.
LIETIMO KONKURSAS
Vyras užsimerkęs turi nustatyti, kuri moteris prieš jį, liesdamas tik jos kelius.
UŽSIMERKUS
Užsimovus storas pirštines reikia liečiant žmogų pasakyti, kas jis. Vaikinai turi atspėti merginas, merginos – vaikinus. Liesti galima bet kur.
FINALAS
Sudaromos dvi komandos: viena – vyrų, kita -moterų. Davus ženklą, kiekvienos komandos žaidėjai pradeda nusirenginėti ir dėti drabužius palei liniją. Kiekviena komanda turi savo liniją. Laimi komanda, kurios drabužių linija ilgiausia.
Žaidimai su kortomis
KVAILYS
Kvailys – bene paprasčiausias ir populiariausias lošimas. Tai puikus būdas leisti laiką tiek namie, tiek prie laužo, tiek traukinyje. Žaidžiama susėdus prie stalo, aplink lagaminą ir pan. Žaidimo taisyklės labai paprastos ir suprantamos bet kokio amžiaus žmonėms.
***
Lošia 2-6 žaidėjai. Pirmiausia 36 kortų malka išmaišoma, kiekvienam lošėjui padalijama po 6 kortas. Dalyti galima įvairiai: po vieną kortą, po dvi ir t. t. Jeigu žaidėjų yra 4 ar 6, dažniausiai lošiama du prieš du arba trys prieš tris. Neišdalytos kortos – likčiai – lieka malkoje, viena jos korta (apatinė, viršutinė ar iš vidurio – žaidėjai turi susitarti) atverčiama ir sužinomi koziriai. Pradeda žaidėjas, turintis mažiausią kozirį, arba ankstesnės partijos laimėtojas. Paskui žaidžiama pagal laikrodžio rodyklę.
Kortą kerta tos pačios rūšies, tik didesnė korta arba koziris. Pavyzdžiui, jūs padėjote kryžių šešakę. Kitas lošėjas ją kirsti gali bet kuria tos pačios rūšies korta, jeigu tokios neturi – koziriu. Žaidėjui nesugebėjus kortos numušti (jeigu jis neturi nei tos pačios rūšies kortų, nei kozirių), kortą tenka pasiimti. Toliau lošia kitas žaidėjas. Kai visos vieno ėjimo kortos numuštos ir žaidėjai nebeturi, kuo kirsti, tos rūšies kortos atidedamos į šalį.
Žaidimas tęsiamas toliau. Lošėjai iš likčių pasiima tiek kortų, kad kiekvienas jų turėtų po šešias. Paprastai pirmas tai daro kortą mušęs lošėjas, paskui “puolėjas”. Teisę leisti kortą turi kortą mušęs žaidėjas.
***
Štai keli šio žaidimo variantai.
Tarkim, jūs lošiate dviese, trise ar keturiese (jeigu lošėjų daugiau nei keturi, šio varianto geriau atsisakyti, nes žaisti tampa per daug painu). Šiame lošimo variante kiekvienas muša bet kurio žaidėjo kortas, padėtas ant stalo, t. y. jeigu kas nors išleidžia devynakę, o ją kerta berniuku, kiti žaidėjai gali padėti kertančiajam devynakėmis arba berniukais.
Kitas žaidimo variantas – komandinis: žaidžiama du prieš du arba trys prieš tris. Tos pačios komandos lošėjai neturi teisės mušti vienas kito kortos.
“Kvailiu” tampa lošėjas, paskutinis iškritęs iš žaidimo, t. y. tas, kuriam liko daugiausia kortų.
Lošiant komanda, privalu žinoti, jog jeigu lošti baigėte anksčiau už visus, tačiau kuris nors jūsų komandos narys tapo “kvailiu”, jūs dalysitės su juo šiuo vardu.
Taip pat lošdami kortomis turite atminti, jog kortą padėję ant stalo jos keisti jau nebegalite.
KELIAMASIS KVAILYS
Tai ankstesnio lošimo variantas. Taisyklės taip pat beveik sutampa. Skirtumas tik tas, jog kai kitas žaidėjas padeda kortą, o jūs turite tokios pat vertės, bet kitos rūšies kortą, galite perleisti ėjimą kitam žaidėjui. Jeigu šis irgi turi tokios pat vertės kortą, taip pat gali perleisti ėjimą kitam. Taigi gali atsitikti taip, kad jums teks mušti savo kortą. Perleisti kortas galima tol, kol jas pradedate mušti. Lošia 2-6 žaidėjai, reikalinga 36 kortų malka.
AŠTUONAKĖ
2-4 žaidėjai lošia 36 kortų malka. Lošėjams išdalijama po 7 kortas. Paskutinė likčių korta atverčiama ir dedama šalia malkos. Lošimą pradeda kairysis kortų dalytojo kaimynas. Ant atverstos kortos jis turi dėti tos pačios rūšies arba tos pačios vertės kortą, pavyzdžiui, jeigu atversta būgnų dešimtakė, galima dėti bet kurią būgnų kortą arba bet kurią dešimtakę.
Šio lošimo koziriai – visos aštuonakės: tokią kortą turintis žaidėjas gali ją dėti arba pasikeisti į reikiamos rūšies kortą. Jeigu lošėjas neturi nei reikiamos kortos, nei kozirio (aštuonakės), turi imti kortas iš likčių tol, kol randa reikiamos vertės arba rūšies. Jeigu ant stalo likčių nebėra, o reikiamos kortos nepavyko rasti (dažniausiai taip atsitinka žaidimo pabaigoje), žaidėjas pasuoja, teisė daryti ėjimą atitenka kitam žaidimo dalyviui.
Šio lošimo tikslas – kuo greičiau išdalyti savo kortas arba surinkti kuo mažiau taškų. Taškai skaičiuojami partijos pabaigoje ir užrašomi kiekvienam žaidėjui. Pralaimi tas, kuris per kelias partijas surenka 100 taškų.
GIRTUOKLIS
Geriausia žaisti dviese. 36 kortų malka padalijama į dvi dalis – kiekvienam žaidimo dalyviui. Žaidėjai ima po kortą ir ją atverčia. Didesnės vertės korta muša mažesnę. Pavyzdžiui, pirmas lošėjas deda dešimtakę, o antras – tūzą. Pagal žaidimo taisykles antras lošėjas pasiima abi kortas. Paimtos kortos dedamos į šalį. Kortų rūšis šiame lošime reikšmės neturi.
Kiekvienam lošėjui atvertus visas rankose turimas kortas, toliau lošiama atidėtomis kortomis.
Žaidžiama tol, kol vienas žaidėjas lieka visai be kortų. Jis pralaimi ir juokais praminamas “girtuokliu”.
NUSKURDINK KAIMYNĄ
Jeigu lošia 2-3 žaidėjai, dalijama standartinė kortų malka (kelių kortų joje gali ir trūkti), jeigu lošiama keturiese ar daugiau, reikia dviejų malkų.
Visos kortos išdalijamos. Kairysis dalytojo partneris stalo viduryje deda atverstą viršutinę savo kortą. Kiti žaidėjai paeiliui pagal laikrodžio rodyklę daro tą patį, kol kam nors iškrinta tūzas, berniukas, dama arba karalius. Tada šalia sėdintis žaidėjas turi padėti savo kortas.
Jeigu tarp jų yra kokia nors aukščiau nurodyta korta, kitas žaidėjas turi ją išpirkti. Žaidžiama tol, kol turima tokių kortų. Jeigu žaidėjas negali “išpirkti” iškritusios kortos, jis pasiima visą malkelę ir deda ją savo kortų apačioje.
Kitą partiją šis žaidėjas pradeda atversdamas viršutinę savo malkelės kortą.
Laimi žaidėjas, išlošęs visas kortas. Jeigu baigiantis iš anksto nustatytam žaidimo laikui ne visos kortos paimtos, laimi lošėjas, jų susirinkęs daugiausia.
KORTŲ DOMINO
2-6 lošėjams išdalijama 52 kortų malka. Žaidėjas, turintis būgnų septynakę, atverstą kortą deda stalo vidury. Kiti žaidimo dalyviai paeiliui pagal laikrodžio rodyklę deda ant viršaus būgnus tokia tvarka:
pirmas variantas – nuo septynakės iki aštuonakės, devynakės, dešimtakės, berniuko, damos, karaliaus;
antras variantas – nuo septynakės iki šešakės, penkakės, keturakės, triakės, dviakės, tūzo.
Žaidėjas, neturintis reikiamos rūšies ir vertės kortos, praleidžia ėjimą.Taip pat galima dėti ant stalo kitas septynakes. Laimi tas, kuris pirmas padeda ant stalo visas kortas. Lošiama tol, kol žaidėjams nebelieka kortų.
TIKIU – NETIKIU
Lošia du ar daugiau žaidėjai. Išdalijama standartinė 36 arba 52 kortų malka. Jeigu lošia daugiau nei 4 žaidėjai, reikia dviejų malkų. Visiems apžiūrėjus gautas kortas, kairysis dalytojo kaimynas deda ant stalo neatverstas 1-4 tos pačios rūšies kortas ir sako, pavyzdžiui: “Trys karaliai”. Kitas žaidėjas turi pasakyti, tiki jis ar ne, kad ten padėtos būtent tokios kortos. Paskui kortos atverčiamos. Jeigu žaidėjas nepatikėjo ir buvo teisus, pirmasis žaidėjas pasiima savo kortas, o jeigu antrasis žaidėjas nepatikėjo, bet buvo neteisus, kortos atitenka jam. Laimi lošėjas, greičiausiai atidavęs visas savo kortas.
ASILAS
Žaidžia 2-9 žmonės. Išrenkamos vienodos vertės arba tos pačios rūšies standartinės malkos kortos, pavyzdžiui, jeigu žaidžiama penkiese, imami tūzai, karaliai, damos, berniukai ir šešakės. Kortos gerai išmaišomos ir išdalijamos žaidėjams pagal laikrodžio rodyklę.
Žaidžiamos šešios partijos. Lošėjai greitai pažiūri į savo kortas ir kiekvienas nusprendžia, kokias kortas rinks. Nereikalinga korta neatversta perduodama kairiajam kaimynui. Tada visi pažiūri, kokią kortą gavo. Nereikalinga korta vėl siunčiama kairiajam partneriui.
Žaidėjas, surinkęs keturias tos pačios rūšies kortas, nedelsdamas deda ant stalo kumštį pakeltu nykščiu. “Asilu” tampa tas, kuris kumštį padeda paskutinis.
ŽUVIS
Jeigu žaidžia 2-3 žmonės, kiekvienam padalijama po septynias, o jeigu žaidžia keturiese – po penkias kortas iš 52 kortų malkos. Likčiai neatversti padedami ant stalo.
Kairysis dalytojo kaimynas pradeda klausinėti apie jį dominančią kortą. Pavyzdžiui, jis turi čirvų šešakę ir prašo: “Mindaugai, duok man savo šešakes”. Mindaugas turi atiduoti visas šešakes. Pirmasis žaidėjas gali ir toliau klausinėti apie šešakes ar kitas jam svarbias kortas. Jeigu kurio nors žaidėjo paklausė apie kortas, kurių pastarasis neturi ir todėl atsako: “Žuvis”, teisė klausinėti atitenka kitam žaidėjui. Žaidimo dalyvis, kuriam atsakė: “Žuvis”, paima kortą iš likčių, o taip atsakęs žaidėjas pradeda klausinėti. Keturias tos pačios rūšies kortas susirinkęs žaidėjas nedelsdamas jas atverčia ir padeda ant stalo. Laimi tas, kuriam lieka tik jo surinktos keturios kortos. Jeigu vienu metu žaidimą baigia keli žmonės, laimi surinkęs daugiau rūšių kortų.
BUMAS
Reikės vienos arba dviejų 52 kortų malkų -priklauso nuo žaidėjų skaičiaus, nes kiekvienam turi tekti po 7 kortas (jeigu lošia daugiau nei 7 žmonės, imamos dvi malkos). Likčiai neatversti padedami stalo vidury.
Kairysis dalytojo kaimynas atverčia bet kurią savo kortą. Kitas žaidėjas pagal laikrodžio rodyklę ant atverstos kortos deda tos pačios vertės arba tos pačios rūšies kortą. Neturintis reikiamos kortos žaidėjas ima iš likčių tol, kol randa tinkamą kortą. Kiekvienam sužaidus pirmoje partijoje, lošėjas, žaidęs didžiausia korta (t. y. tūzu), pradeda kitą partiją. Jeigu žaidžiama koziriu, kitą partiją pradeda žaidėjas, turintis mažiausią kozirį. Kai likčių ant stalo nebelieka, nebeturintis ko dėti žaidėjas pasuoja ir praleidžia ėjimą. Laimi tas, kuris pirmas pasitraukia iš žaidimo.
DEVYNAKĖ
Žaidžia 2-8 žmonės. Išdalijama visa 36 kortų malka. Žaidėjas, turintis būgnų devynakę, atverstą kortą deda ant stalo. Tada kairysis jo partneris turi padėti: viršuje arba apačioje – bet kurią kitą devynakę, kairėje – būgnų aštuonakę, dešinėje – būgnų dešimtakę.
Neturint reikiamų kortų, ėjimas atitenka kitam žaidėjui. Laimi tas, kuris pirmas išdėlioja visas kortas, o pralaimi – paskutinis pasitraukęs iš žaidimo.
Loginės užduotys
Visas mūsų gyvenimus – nuolatinis sudėtingų ir paprastesnių loginių užduočių sprendimas. Nemokant logiškai mąstyti, protingai elgtis, gyventi tikrai nelengva.
Siame skyriuje pateikiamos užduotys kaip tik ir padės lavinti loginį mąstymą. Nuo paprastų užduočių mįslių jos skiriasi tuo, kad čia nežaidžiamą žodžiais, nesistengiama suklaidinti skaitytoją. Antra vertus, tai ne matematikos uždaviniai, nes norint rasti atsakymą užtenka pasitelkti nuovoką ir nereikia jokių specialių žinių.
Savaime suprantama, sprendžiant logines užduotis būtina nuolat paisyti tokių akivaizdžių tiesų, kaip antai: tėvas visada vyresnis už sūnų; krepšinio komandoje gali žaisti tik vyrai arba tik moterys; generolo laipsnis aukštesnis už majoro ir pan.
Dauguma šių užduočių gana lengvos, tačiau yra ir tikrai kietų riešutėlių. Gali būti ir taip, kad užduoties, kuri vienam bus labai lengva, kitam išspręsti nepavyks. Tai dėsninga: juk kiekvieno savitas analizės metodas. Todėl laiko, sugaišto užduočiai atlikti, negalima laikyti nuovokumo rodikliu. Vienas žmogus gali visiškai atsitiktinai iš karto parinkti teisingą variantą, o kitas, ne mažiau gabus, pirmiausia išanalizuos kelias klaidingas hipotezes ir tik tada pateiks atsakymą.
KELIONĖ Į PARDUOTUVĘ
Mūsų mieste avalynės parduotuvė nedirba pirmadienį, ūkinių prekių – antradienį, maisto prekių – ketvirtadienį, o parfumerijos parduotuvė atidaryta tik pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Sekmadienį neveikia jokia parduotuvė.
Kartą keturios draugės Asta, Irma, Kotryna ir Živilė susitarė kartu eiti apsipirkti, beje, kiekviena ketino užsukti tik į vieną parduotuvę.
Štai ką merginos kalbėjosi pakely:
Asta. Živilė ir aš norėjome kartu eiti į parduotuves šią savaitę jau anksčiau, tačiau nebuvo tokios dienos, kad abi galėtume apsipirkti.
Irma. Aš nenorėjau eiti šiandien, bet rytoj jau negalėsiu nusipirkti to, ko man reikia.
Kotryna. O aš galėjau eiti į parduotuvę ir vakar, ir užvakar.
Živilė. Aš galėjau eiti vakar, galėčiau tai padaryti ir rytoj. Pasakykite, kuriai merginai į kokią parduotuvę reikia užeiti.
Atsakymas
Pirmiausia reikia pastebėti, jog apsipirkti išėjo visos draugės, vadinasi, jos susitiko arba trečiadienį, arba penktadienį (kad būtų lengviau, susirašykime parduotuvių darbo laiką).
Tarkim, merginos kalbasi trečiadienį. Tada iš karto galima pasakyti, kad Kotryna eina į maisto prekių, Živilė – į avalynės, Irma – į parfumerijos, o Asta – į ūkinių prekių parduotuvę. Šitai patvirtintų ir Astos žodžiai.
Tačiau gal atsakymas gali būti ne vienas? Sakykim, draugės susitiko penktadienį. Kaip matyti iš parduotuvių darbo grafiko, trečiadienį dirba visos parduotuvės, taigi tiek Živilė, tiek Asta galėjo eiti į reikiamą parduotuvę anksčiau negu penktadienį. Bet tai prieštarauja sąlygai. Vadinasi, merginos keliauja apsipirkti trečiadienį. Daugiau to padaryti visos kartu jos negali jokią kitą savaitės dieną. Atsakymas vienareikšmiškas.
TRYS SESERYS
Šeimoje – trys vaikai. Tomai dvigubai daugiau metų, negu Godai bus tada, kai Živilei sukaks tiek pat metų, kiek dabar Tomai.
Kuris vaikas vyriausias, kuris – vidurinis ir kuris -jauniausias?
Atsakymas Vyriausia – Toma, antra – Živilė, o Goda – jauniausia.
ŽVEJAI
Linas, Dainius, Kostas ir Almantas po žūklės skaičiavo savo laimikį. Paaiškėjo, kad Almantas žuvų pagavo daugiau negu Kostas. Linas ir Dainius kartu sužvejojo tiek pat kiek Kostas su Almantu. Linas ir Almantas kartu žuvų pagavo mažiau negu Dainius ir Kostas.
Koks kieno laimikis?
Atsakymas
Daugiausia žuvų pagavo Dainius. Antrojoje vietoje liko Almantas, trečiojoje – Kostas. Labiausiai nepasisekė Linui.
DĖSTYTOJAI
Pedagoginiame institute Almontaitė, Bagdonavičienė, Korsakienė, Dambrauskas, Ilčiukas ir Ruzgus dėsto ekonominę geografiją, anglų kalbą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, istoriją, matematiką.
Vokiečių kalbos ir matematikos dėstytojai studijų metais lankė meninės gimnastikos treniruotes.
Ilčiukas vyresnis už Ruzgų, tačiau jo darbo stažas mažesnis negu ekonominės geografijos dėstytojo.
Almontaitė ir Bagdonavičienė kartu studijavo universitete. Kiti dėstytojai baigę pedagoginį institutą.
Ruzgus – prancūzų kalbos dėstytojo tėvas.
Anglų kalbos dėstytojas – vyriausias iš visų pagal amžių, jo didžiausias ir darbo stažas. Šiame institute jis dirba nuo pat jo baigimo. Matematikos ir istorijos dėstytojai – buvę jo studentai. Almontaitė vyresnė už vokiečių kalbos dėstytoją.
Išvardykite, kas ką dėsto.
Atsakymas
Pirmiausia pasistenkime iš kiekvienos atskiros sąlygos gauti kuo daugiau informacijos. Kaip žinoma, meninė gimnastika – moterų sporto šaka. Todėl vokiečių kalbos ir matematikos dėstytojai – tikrai ne vyrai, taigi ne Ruzgus, Dambrauskas ir ne Ilčiukas. Taip pat galime pasakyti, kad Ilčiukas – ne ekonominės geografijos dėstytojas, Ruzgus nemoko prancūzų, o Almontaitė – vokiečių kalbų.
Toliau pamėginkime gretinti duomenis. Vyriausias pagal amžių ir didžiausią stažą turi anglų kalbos dėstytojas. Ilčiuko stažas ne pats didžiausias, o Ruzgus nėra vyriausias. Vadinasi, anglų kalbos dėstytojas – ne Ilčiukas ir ne Ruzgus. Nei matematikos, nei anglų kalbos, nei istorijos dėstytojai, baigę institutą, negali būti nei Almontaitė, nei Bagdonavičienė, kurios yra baigusios universitetą. Taigi matematiką dėstyti gali tik Korsakienė, o anglų kalbos moko Dambrauskas.
Pasižiūrėkime, ką galime sužinoti iš tokių faktų, kaip antai: “Ilčiukas vyresnis už Ruzgų” ir “Ruzgus – prancūzų kalbos dėstytojo tėvas”. Iš loginio kvadrato matyti, kad liaukas gali būti arba prancūzų kalbos, arba istorijos dėstytojas. Pirmoji galimybė atkrinta, nes tada gauname beprasmybę, kad sūnus vyresnis už tėvą. Vadinasi, liaukas – istorikas. Dabar iš loginio kvadrato aišku, jog ekonominę geografiją dėsto Ruzgus, prancūzų kalbą – Almontaitė, o Bagdonavičienė gali būti tik vokiečių kalbos dėstytoja.
KUPĖ
Taip jau atsitiko, jog kartą viename kupė susitiko žymus astronomas, poetas, prozininkas ir dramaturgas. Tai buvo Antanaitis, Bernadickas, Kazlauskas ir Domeika. Paaiškėjo, kad kiekvienas jų turėjo pasiėmęs po knygą, parašytą vieno jų kupė bendrakeleivių.
Antanaitis ir Bernadickas pasikeitė nusipirktomis knygomis ir įsikniaubė į jas.
Poetas skaitė pjesę.
Prozininkas, labai jaunas žmogus, išleidęs pirmąją knygą, pareiškė niekada nieko neskaitąs apie astronomiją.
Bernadickas specialiai kelionei nusipirko vieną Domeikos kūrinių.
Nė vienas keleivis nepirko ir neskaitė savo paties parašytos knygos.
Ką kuris keleivis skaitė? Kas iš jų buvo kas?
Atsakymas
Palyginkime du faktus: “Domeika – kelių kūrinių autorius” ir “Prozininkas išleido savo pirmąją knygą”. Akivaizdu, kad Domeika – ne prozininkas.
Pamėginkime išsiaiškinti, kas ką skaitė. Žinome, kad poetas skaitė pjesę. Prozininkas, kuris, kaip pasakyta, niekada neskaito apie astronomiją (ir, žinoma, savo kūrinių), galėjo skaityti tik eilėraščius. Astronomui ir dramaturgui lieka knyga apie astronomiją ir prozininko kūrinys. Vadinasi, astronomas skaitė prozą, o dramaturgas gilinosi į astronomiją. Gautą rezultatą užrašykime patogia toliau analizuoti forma:
poetas – pjesė,
prozininkas – eilės,
astronomas – proza,
dramaturgas – astronomijos veikalas.
Kuri pora iš šio ketverto gali būti pora “Antanaitis ir Bernadickas”, kurie, kaip nurodyta, pasikeitė nusipirktomis knygomis? Kadangi niekas nepirko ir neskaitė savo paties knygos, tampa aišku, jog tokia pora gali būti tik “poetas ir astronomas”. Taigi Antanaitis ir Bernadickas – poetas ir astronomas. Nei prozininkas, nei dramaturgas nė vienas jų negali būti. Domeika -taip pat ne prozininkas. Vadinasi, prozininkas
-Kazlauskas, o Domeika – dramaturgas.
Jei poetas skaitė pjesę, tai pjesę pirko astronomas (būtina neužmiršti, jog Antanaitis ir Bernadickas
pasikeitė nusipirktomis knygomis ir tik tada pradėjo skaityti). Vadinasi, Bernadickas – astronomas, o Antanaitis – poetas.
VIRVĖS TRAUKIMAS
Aurimas, Benas, Narimantas ir Vytautas mėgo varžytis traukdami virvę. Benas vienas galėjo įveikti kartu rungtyniaujančius Aurimą ir Narimantą. Jeigu vienoje pusėje atsistodavo Benas ir Aurimas, o kitoje -Narimantas ir Vytautas, nei viena, nei kita pora nepajėgdavo nutraukti virvės į savo pusę. Tačiau jeigu Narimantas ir Aurimas pasikeisdavo vietomis, Vytautas ir Aurimas lengvai įveikdavo varžovus.
Kuris vaikinas stipriausias, kuriems tenka antroji ir trečioji vietos, kuris – pats silpniausias?
Atsakymas
Užduotį užrašykime kaip kelias nelygybes (kiekvienas varžybų dalyvis pažymėtas pirmąja savo vardo raide): B > A + N B + A = N + B B + N < A + B.
Iš paskutinių dviejų nelygybių aišku, jog Aurimas stipresnis už Narimantą. Vadinasi, Vytautas stipresnis už Beną (kitaip nelygybė B + A = N + B būtų neįmanoma). Iš pirmosios nelygybės matyti, kad Benas stipresnis už Aurimą. Taigi stipriausias -Vytautas, šiek tiek už jį silpnesnis Benas, trečiojoje vietoje – Aurimas, o silpniausias – Narimantas.
TURISTAI
Į užsienį išvyko 100 turistų. Iš šios grupės 10 nemokėjo nei vokiečių, nei prancūzų kalbos. Vokiečių kalbą mokėjo 75, prancūzų – 83 žmonės.
Kiek turistų mokėjo abi užsienio kalbas?
Atsakymas
Geriausias – grafinis šios užduoties sprendimo būdas. Nusibraižykime siaurą 100 mm ilgio stačiakampį. Iš kairės pusės atmatuokime 10 mm ilgio “atkarpą” – tai tie, kurie nemoka nei vokiečių, nei prancūzų kalbos. Nuo naujosios stačiakampio sienos atmatuokime 75 mm – tai tie, kurie moka vokiečių kalbą. Gautą stačiakampį užbraukykime horizontaliomis linijomis. Nuo dešiniojo stačiakampio krašto atmatuokime į kairę pusę 83 mm. Gautas stačiakampis vaizduoja mokančius prancūzų kalbą. Užbraukykime jį vertikaliomis linijomis. Vidurinis stačiakampis, kuriame susikerta horizontalios ir vertikalios linijos, – tai mokantys abi užsienio kalbas. Nesunku paskaičiuoti, jog tokių grupėje yra 68 žmonės.
SUSITIKIMAS KONGRESE
Viename tarptautiniame kongrese susitiko keturi delegatai iš skirtingų šalki. Kiekvienas jų mokėjo dvi kalbas iš keturių (anglų, prancūzų, italų, vokiečių). Tačiau paaiškėjo, jog nėra tokios kalbos, kuria galėtų bendrauti visi keturi delegatai. Ir buvo tik viena kalba, kuria galėjo susikalbėti trys kongreso dalyviai.
Nė vienas delegatas nemoka dviejų – prancūzų ir vokiečių — kalbų.
Nors fizikas nekalba angliškai, jis gali vertėjauti tarpusavyje pabendrauti nusprendusiems matematikui ir biologui.
Biologas moka vokiečių kalbą ir gali susikalbėti su chemiku, nors šis nemoka nė žodžio vokiškai.
Fizikas, matematikas ir chemikas negali trise kalbėtis ta pačia kalba.
Kokias dvi kalbas moka kiekvienas kongreso dalyvis?
Atsakymas
Ir vėl reikės loginio kvadrato. Pradėkime nuo fiziko. Žinome, kad jis nekalba angliškai. Pagal užduoties sąlygą fizikas negali mokėti abiejų – prancūzų ir vokiečių – kalbų. Todėl galimos dvi kalbų, kurias jis moka, kombinacijos: “prancūzų ir italų” bei “italų ir vokiečių”. Aišku, kad fizikas turi mokėti italų kalbą.
Biologas moka vokiečių kalbą. Vadinasi, jis negali mokėti prancūzų kalbos, o matematikas nekalba vokiškai, nes matematikui reikia vertėjo bendraujant su biologu. Papildomai išanalizuokime sąlygą, jog fizikas gali vertėjauti matematikui kalbantis su biologu. Tai reiškia, kad matematikas ir biologas nemoka jokios tos pačios kalbos, antra, fizikas turi mokėti vieną kalbų, kurią moka matematikas. Kokie galimi variantai?
Matematikas turi mokėti arba italų ir prancūzų, arba italų ir anglų kalbas (italų ir anglų jis negali mokėti, nes tada biologas turėtų kalbėti vokiškai ir prancūziškai, o pagal sąlygą tai neįmanoma). Tad matematikas tikrai moka prancūzų kalbą.
Toliau teks tikrinti kelis variantus. Fizikui ir matematikui bendra kalba gali būti arba prancūzų, arba italų. Panagrinėkime pirmąją versiją. Tokiu atveju fizikas moka prancūzų ir italų kalbas. Kadangi biologas, be vokiečių, turi mokėti italų kalbą (kitaip fizikas negalės būti jo vertėju), tai matematikas turi mokėti ne tik prancūzų, bet ir anglų (kitaip jam nereikės vertėjo). Chemikas negali jokia kalba bendrauti su fiziku ir matematiku, taigi prancūzų kalbos jis nemoka. Jis puikiai kalba angliškai ir itališkai. Nesunku patikrinti, jog šis variantas atitinka visas užduoties sąlygas.
Jeigu manytume, kad fizikui ir matematikui bendra yra italų kalba, išeitų, jog fizikas, matematikas ir chemikas gali trise susikalbėti prancūziškai, arba kad trijų mokslininkų dialogas neįmanomas jokia bendra kalba. O tai prieštarauja sąlygai. Vadinasi, antrąjį variantą tenka atmesti.
ORAKULO DEMASKAVIMAS
Seniai seniai vienoje Rytų šalyje gyveno žymus orakulas. Skirtingai nuo kitų orakulų, jo lūpomis bylojo ne vienas, o trys dievai: Tiesos, Melo ir Diplomatijos. Šių dievų atvaizdai stovėjo vienas šalia kito už altoriaus, ties kuriuo priklaupdavo patarimo atėję žmonės. Dievai visada noriai atsakydavo į klausimus. Deja, jie buvo labai panašūs, tad niekas negalėdavo nustatyti ar atsako Tiesos dievas, kuriuo reikia tikėti, Melo dievas, visada sakantis netiesą, ar Diplomatijos dievas, galintis tiek sumeluoti, tiek pranešti teisybę. Tai buvo labai paranku žyniams, mat bet kokį orakulo atsakymą buvo galima aiškinti kaip patogiau.
Vis dėlto kartą atsirado nevengiantis pasijuokti iš šventų dalykų drąsuolis. Jis sumanė padaryti tai, kas nepavyko net patiems gudriausiems išminčiams. Jaunuolis nusprendė atpažinti dievus!
Narsuolis įėjo į bažnyčią ir paklausė kairėje pusėje stovinčio dievo:
– Kas stovi šalia tavęs?
– Tiesos dievas, – pasigirdo atsakymas.
Tada drąsuolis kreipėsi į stovintį centre dievą:
– Kas tu?
– Diplomatijos dievas.
Paskutinį klausimą vaikinas uždavė dešinėje stovinčiam dievui:
– Kas stovi šalia tavęs?
– Melo dievas, – atsakė paklaustasis.
– Dabar viskas aišku, – patenkintas tarė drąsuolis.
Ką gi jis suprato iš dievų atsakymų?
Atsakymas
Kairėje – Diplomatijos, viduryje – Melo, dešinėje -Tiesos dievas.
Drąsuolis samprotavo šitaip: aišku, kad kairysis dievas negali būti Tiesos (priešingu atveju jo atsakymas būtų melagingas, o tai prieštarauja sąlygai). Centre stovintis dievas, sprendžiant iš jo atsakymo, taip pat negali būti Tiesos. Vadinasi, Tiesos dievas stovi dešinėje. O jeigu taip, centre – Melo, kairėje -Diplomatijos dievas.
DU KEISTUOLIAI
Gal ir nepatikėsite, tačiau viename mieste gyveno du keistuoliai – Ciukas ir Gekas. Ciukas negalėdavo sakyti teisybės pirmadieniais, antradieniais ir trečiadieniais, nors kitomis dienomis nemeluodavo. Gekas pūsdavo miglą į akis antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, o kitomis dienomis išklodavo visą tiesą.
Kartą sutikau šiuos neišskiriamus bičiulius ir vieną jų užkalbinau:
– Kuo tu vardu?
Paklaustasis nė nemirktelėjęs atsakė:
– Ciukas.
– O kokia šiandien savaitės diena? – toliau
klausinėjau.
– Vakar buvo sekmadienis, – nurodė mano
pašnekovas.
– Rytoj bus penktadienis, – pridūrė jo bičiulis.
– Kaipgi taip? – nustebau kreipdamasis į
pašnekovo draugą. – Ar tu įsitikinęs, kad sakai tiesą?
– Aš visada sakau tiesą trečiadieniais, – nuskambėjo
atsakymas.
Nutarę, kad su manimi daugiau nėra apie ką kalbėtis, draugužiai nuėjo tolyn. Apstulbęs likau stovėti.
Vis dėlto pasvarstęs netrukus supratau, kuris buvo Ciukas, o kuris – Gekas. Tarp kitko, iš pokalbio galima sužinoti ir savaitės dieną, kada juos buvau sutikęs. Pamėginkite tai išsiaiškinti ir jūs.
Atsakymas
Tarkim, kad pirmas atsakinėjo Ciukas. Vadinasi, tą dieną jis sako teisybę. Bet jeigu antrasis jo teiginys taip pat teisingas, tai pokalbis vyksta pirmadienį. O pirmadieniais Ciukas apgaudinėja. Toks prieštaravimas negalimas. Tai reiškia, jog pirmojo pašnekovo vardas Gekas. Jeigu jis melavo, vadinasi, kalbamasi arba antradienį, arba ketvirtadienį, arba šeštadienį.
Prisiminkime antrojo draugužio (žinome, kad tai Ciukas) repliką. Jis įsiterpė: “Rytoj bus penktadienis”. Ar reikia tikėti šiuo atsakymu? Paskui Ciukas pridūrė: “Aš visada sakau tiesą trečiadieniais”. Tuo tarpu iš sąlygos žinome, jog pirmadieniais, antradieniais ir trečiadieniais Ciukas dumia akis. Tad abu Ciuko atsakymai neteisingi. Peršasi mintis, jog pokalbis vyksta arba pirmadienį, arba antradienį, arba trečiadienį. Šią išvadą palyginus su ankstesne, nesunku suprasti, jog vienintelė diena, kada galėjo vykti šis keistas pokalbis, – antradienis. Pirmas į klausimus atsakinėjo, kaip jau nustatėme, Gekas. Vėliau į pokalbį įsiterpė Ciukas.
SPARNUOČIŲ BIČIULIAI
Viename mieste gyvena septyni paukščių bičiuliai. Jų net pavardės kilusios iš paukščių vardų. Kiekvienas iš to septyneto – “bendravardis” paukščio, kurį augina vienas jo draugų. Trys vyrai laiko tamsesnius paukščius negu plunksnuoti jų šeimininkų “bendravardžiai”.
Paukščio, gyvenančio pas Varną, “bendravardis” vedęs.
Balandis ir Kanareikinas – vieninteliai šioje draugijoje nevedę.
Kovo šeimininkas vedęs Caikino žmonos seserį.
Varno šeimininko išrinktoji labai nemėgsta paukščio, su kuriuo laiką leidžia jos mylimasis.
Pas Kovą gyvenančio paukščio “bendravardis” laiko kanarėlę.
Paukštis, kuris yra papūgos savininko “bendravardis”, priklauso “bendravardžiui” paukščio, kurį turi Varnas.
Balandžio ir papūgos plunksnos šviesios.
Kas augina varnėną?
Atsakymas
Paukščio, kuris yra Kovo savininko”bendravardis”, plunksnos turi būti šviesios. Tad kovo šeimininkas gali būti arba Balandis, arba Kanareikinas, arba Caikinas, arba Papūgėlis. Pirmieji du nevedę, o kovą laiko Caikino žmonos sesers vyras.
Vadinasi, kovo šeimininkas – Papūgėlis.
Varno paukštis turi būti šviesiomis plunksnomis, tačiau tuo pat metu reikia atsižvelgti į tai, kad paukščio, kurį turi Varnas, “bendravardis” yra vedęs. Taigi Varnas augina papūgą arba žuvėdrą. Bet papūgos Varnas negali
turėti, nes paukštis, kuris yra papūgos šeimininko “bendravardis”, priklauso “bendravardžiui” paukščio, kurio savininkas yra Varnas, o Papūgėlis, kaip žinome, namie laiko kovą. Todėl Varnas yra žuvėdros šeimininkas.
Kovas augina arba papūgą, arba žuvėdrą, arba balandį. Bet žuvėdrą laiko Varnas, o jeigu papūga priklausytų Kovui, tada Papūgėlis turėtų du paukščius – kovą ir kanarėlę. Tad balandis priklauso Kovui, o Balandis augina kanarėlę.
Varno savininkas nevedęs. Tai reiškia, kad varnas gali būti tik Kanareikino. Tada varnėno šeimininkas -Caikinas, papūgos – Varnėnas.
