Pagal biologinę kilmę medus skirstomas į žiedų ir lipčiaus. Žiedų medus – bičių perdirbtas medingųjų augalų žiedų nektaras. Lipčiaus medus – bičių perdirbtos cukringos augalų arba jais besimaitinančių vabzdžių išskyros.
Vienas iš svarbiausių medaus kokybės rodiklių laikomas diastazės skaičius. Tai vienas iš 14 fermentų, randamų meduje. Fermentai yra baltyminės prigimties biologiniai katalizatoriai, jie pagreitina daugelio medžiagų skilimo ir sintezės reakcijas. Diastazės fermentas skaido krakmolą į amidodekstrinus. Jo aktyvumas išreiškiamas diastazės skaičiumi (Gotės vnt.). Pagal Lietuvos standartą 1466-1997 šis skaičius turi būti ne mažesnis kaip 8 vienetai.
Ką tik išgautas medus yra riebios grietinės konsistencijos. Praėjus tam tikram laikui, medus kristalizuojasi, tai lemia, kokia jo rūšis ir esančios gliukozės kiekis. Kristalizacija – natūralus procesas. Jos metu vynuogių cukrus (gliukozė) sudaro kristalus, o vaisių ir kitas cukrus bei medžiagos pripildo jų tarpus.
Natūraliai susikristalizavusio medaus paviršius, indo paviršius ir sienelės būna išmargintos baltais dryžiais – tai vynuoginio cukraus (gliukozės) kristalai. Tokį medų galima drąsiai pirkti. Baltas sluoksnis susikristalizavusio medaus paviršiuje – tai natūralaus medaus rodiklis.
Gliukozė meduje sudaro apie 34 proc. Nustatyta, kad svarbiausius medaus angliavandenius – gliukozę ir fruktozę – žmogaus organizmas daug geriau pasisavina negu sacharozę ar kitą cukrų. Gliukozė iš virškinamojo trakto patenka tiesiai į kraują, o fruktozė virsta gliukoze. Šie angliavandeniai, patekę į žmogaus organizmo audinius, tampa pagrindiniu energijos šaltiniu.
Būtina žinoti, kad blogiau kristalizuojasi nesubrendęs medus. Ilgiau nesikristalizuoja lipčiaus, akacijų medus. Jei jis labai ilgai nesikristalizuoja ir žiemą būna skystas, įtariama, kad yra falsifikuotas arba perkaitintas.
Kaitinant šį produktą daugiau kaip 50 laipsnių, žūsta jo veikliosios medžiagos. Reikėtų vengti žiemą pirkti skysto medaus: tai dažniausiai būna užsienietiškas paveiktas ultragarso bangų arba perkaitintas. Paprastai žiemos metu visas medus būna jau sukietėjęs. Ant pašildyto medaus mažiau išsiskiria arba visai neišsiskiria balto vynuoginio cukraus (gliukozės).
Medaus spalva priklauso nuo kietųjų medžiagų, esančių jame, – geležies, vario, mangano bei kitų makro- ir mikroelementų, taip pat ir dažančių medžiagų – karotinoidų, flavonoidų, chlorofilų ir kitų.
Kuo daugiau meduje makro-, mikroelementų ir dažančių medžiagų, tuo jis tamsesnis. Yra ir bespalvio medaus, susikristalizavęs jis tampa baltas. Tai baltųjų, rausvųjų dobilų, rapsų, barkūnų medus. Jame yra mažiau dažančių medžiagų, tačiau vertingas kitomis savybėmis, tinka vartoti alergiškiems medui žmonėms, mažiems vaikams, kurie yra paprastai jautrūs maistui.
Pirkdami medų, neužmirškite, kad natūralus lietuviškas medus yra ekologiškai švariausias, o jeigu jis yra tinkamai paruoštas (neperkaitintas, nepaveiktas ultragarso bangų), gerai išlaikytas, tai sveikatos požiūriu yra pats vertingiausias.
Medaus gydomosios savybės
Nustatyta, kad rapsų medus, turintis truputį kartoką skonį, stiprina kepenų veiklą, mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Liepų medus veikia raminamai, gydo nuo kosulio, gripo, nuo nudegimų. Malonaus savotiško skonio dobilų medus gelbsti nuo fizinio ir protinio išsekimo, gerina virškinimą, kepenų veiklą. Lipčiaus medus ne toks saldus kaip žiedų. Jis taip pat veikia raminamai, tinka žaizdoms, inkstams ir šlapimtakiams gydyti. Kiaulpienių medus kartokas, tačiau kvapus, gydo nuo skausmo, kvėpavimo takų uždegimo, mažina skrandžio rūgštingumą. Kaštonų medus gerina virškinimo traktą, gydo inkstų ligas. Vaismedžių medus yra malonaus skonio, jis stiprina plaukus.
Kaip gydyti medumi
Liaudies medicinoje nuo gerklų kataro vartotas toks mišinys: kiaušinio trynys ir šaukštas medaus dedamas į stiklinę karšto pieno – geriama rytą nevalgius. Sloga ir gerklės skausmas gydomas karšta arbata (šalavijų), į ją įdėta medaus ir įpilta truputį acto. Tokią arbatą rekomenduojama gerti po valgomąjį šaukštą 6-12 kartų per dieną, taip pat skalauti ja gerklę. Kvėpavimo organų gleivinės atsparumui nuo peršalimo didinti patariama čiulpti ir kramtyti medų su koriu.
Nuo smarkaus širdies plakimo siūlomas toks receptas: 2 arbatiniai šaukšteliai medaus, 0,5 stiklinės obuolių sulčių, 0,5 stiklinės vandens. Gerti kasdien, geriau iš ryto. Valgyti obuolius, vynuoges, spanguoles, žuvį.
Vakare prieš miegą – 20 min. šilta vonia kojoms. Slogai ir prienosinių ančių uždegimui gydyti reikia čiulpti korinį medų arba korių akučių dangtelius su medumi. Taip daryti 4-6 kartus per dieną, o sunkiai sergant – net 20 kartų per dieną.
Sunkiai užmiegantiesiems rekomenduojama 1-2 arbatinius šaukštelius medaus užgerti šilta arbata ar pienu. Aterosklerozės profilaktikai vartoti medų su koriais – žiemą po arbatinį šaukštelį kramtyti 1-2 kartus per dieną du mėnesius. Be to, vartoti vitaminus A ir C.
Naudinga valgyti morkas, citrinas, juoduosius serbentus, aronijas. Nuo nemigos, raumenų traukulių, ypač naktimis, nuo silpnos atminties, sumažėjusio darbingumo vartoti 80-100 g medaus per dieną. Taip pat daug daržovių, vynuogių arba jų sulčių.
Skrandžio rūgštingumui mažinti geriausiai tinka rapsų medus. Tam reikia rapsų medų ištirpinti iki 50 laipsnių temperatūros pakaitintame vandenyje. Stiklinėje ištirpinti 1 valgomąjį šaukštą medaus (apie 10 proc. tirpalas). Gerti 1,5-2 val. prieš valgant du kartus per dieną. Vartoti keturias savaites. Kepenų ligoms, geltligei gydyti tirpalą ruošti kaip skrandžio rūgštingumui mažinti. Gerti pavalgius 2 kartus per dieną.
Medus mažina kraujospūdį, sergant inkstų ligomis ir nėštumo metu tinka gydyti atsiradusią hipertoniją. Tam reikia 3 arbatinius šaukštelius medaus ištirpinti šiltame virintame vandenyje ir išgerti 3 kartus per dieną pavalgius. Taip daryti 3-4 savaites. Nusilpusiesiems po persirgtų infekcinių ligų rekomenduojamas toks receptas: paimti 100 g medaus, grietinėlės, žąsies taukų ir 100 g kakavos miltelių, įpilti 15 g šviežių alijošių sulčių, viską gerai sumaišyti ir gerti po vieną valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną, užgeriant stikline virinto šilto pieno. Taip gydomi vyresnio amžiaus vaikai.
Žiedadulkės
Tai vyriškos lytinės augalų ląstelės, kurias renka bitės, jas kaupia kaip maisto atsargą ir jomis maitinasi. Žiedadulkes sudaro apie 250 biologiškai aktyvių cheminių medžiagų (vanduo 12-20 proc., proteinai – apie 20 proc., aminorūgštys – apie 13 proc., vitaminai E, C, B1, B2, B3, B5, B6, H, P, angliavandeniai – 15-38 proc., mikroelementai SI, S, Cu, Co, P, Ba, Se, Li, Na, Fe, Al, Ca, riebalai – 1-14 proc.).
Žiedadulkės padeda gydant prostatitą (vartoti po 15 g kas dieną per tris kartus valgant), gydant nuo alkoholizmo (30 g per dieną tris kartus), nuo mažakraujystės, nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų. Žiedadulkės vartojamos profilaktiškai. Pageidautina, kad per metus žmogus jų suvartotų bent po 250-300 g. Geriausia tą kiekį suvartoti rudenį – iki spalio vidurio. Vartoti valgant – geriausia pusryčiaujant po vieną valgomąjį šaukštą kasdien.
Žiedadulkės stiprina nervų sistemą, skatina kraujo gamybą, mažina kraujospūdį, atkuria fizines jėgas, gerina potenciją, stimuliuoja protinę veiklą, gerina miegą. Kaip visavertis produktas tinka esant klimakterinei neurozei, impotencijai, nervinei depresijai, palengvina vaistų pasisavinimą ir jų veikimą. Vartojant žiedadulkes du kartus per dieną, prostatą galima užmiršti.
Žiedadulkes, skirtas vartoti, būtina tirpinti šiltame vandenyje: į 0,5 stiklinės dėti vieną arbatinį šaukštelį, skoniui pagerinti dėti medaus, išgerti pavalgius, jei skrandžio rūgštingumas didelis – prieš valgant.
Pažymėtina, kad žiedadulkių sudėtis nedaug skiriasi nuo bičių pienelio. Tik pienelio koncentracija daug didesnė.
Bičių duonelė
Tai bičių surinktos ir korių akutėse užkonservuotos žiedadulkės. Jos labai vertingas produktas, turintis beveik visas subalansuotas maisto medžiagas, reikalingas organizmui. Joje gausu vitaminų, baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, mikroelementų.
Nuo žiedadulkių bičių duonelė skiriasi tuo, kad joje yra monosacharidų, pieno rūgšties ir daugiau vitamino K. Bičių duonelę lengviau pasisavina žmogaus organizmas. Biocheminiu požiūriu ji turi mažiau baltymų, kur kas daugiau angliavandenių ir iki 1,5 proc. lipidų. Bičių duonelės vitaminų sudėtis yra beveik tokia pati kaip žiedadulkių, tačiau duonelėje yra daugiau vitamino K ir gerokai mažiau E.
Bičių duonelės aktyvusis rūgštingumas (pH 4,3) yra didesnis negu žiedadulkių (pH 6,3).
Pagal savo biologinę sudėtį ir fiziologinį poveikį bičių duonelė beveik nesiskiria nuo žiedadulkių.
Bičių duonelė rekomenduojama sergantiesiems mažakraujyste, hepatitu, cukriniu diabetu, virškinamojo trakto, ypač žarnyno, kepenų ligomis, nusilpus.
Bičių duonelę profilaktiškai rekomenduojama vartoti po 10-15 g, o gydymo tikslais – 20-30 g per dieną.
Kaip vartoti bičių pikį
Bičių pikis – nuo medžių pumpurų, jaunų šakelių, lapų surinkta sakinga, geltonos ar žalsvos spalvos, malonaus kvapo biologiškai aktyvi medžiaga.
Joje yra 55 proc. augalinių dervų ir balzamų, 30 proc. vaško, 10 proc. eterinių aliejų, 5 proc. žiedadulkių, įvairių rūgščių, mikroelementų.
Dažniausiai gydymo tikslams vartojami 10-20-30 proc. spiritiniai pikio tirpalai ir 20 proc. aliejinis pikio tirpalas. 20 proc. spiritiniam pikio tirpalui reikia 20 g susmulkinto pikio užpilti 100 ml 70-96 rektifikuoto etilo spirito. Laikoma tamsoje, kasdien suplakama, po 7 dienų filtruojama ir supilama į tamsaus stiklo buteliukus.
Gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, vartojamas 20-30 proc. spiritinis pikio tirpalas. Šio tirpalo 40-60 lašų įlašinama į pieno ar arbatos stiklinę. Patariama gerti 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgant. Dantų skausmui gydyti į kiaurą dantį įdedamas pikio trupinėlis, patinusios ir skausmingos dantenos įtrinamos pikiu. Nesveikos dantenos ir klibantys dantys gydomi burną skalaujant degtinėje ištirpintu bičių pikiu, taip pat kompresais. Dėl to nustoja kraujuoti dantenos, mažėja skausmas, išnyksta nemalonus burnos kvapas.
Tulžies pūslės, tulžies latakų, kepenų ligos gydomos degtinėje ištirpintu bičių pikiu: 150 g susmulkinto pikio užpilama 0,5 l degtinės, kelis kartus per dieną smarkiai suplakama, po trijų dienų tirpalas nupilamas ir sumaišomas perpus su vandeniu, pasaldintu medumi. Laikoma tamsioje vietoje. Geriama po 20 lašų tris kartus per dieną, kol praeis skausmas.
Sergantiesiems struma (skydliaukės padidėjimas) patariama čiulpti bičių pikio trupinėlius kelis kartus per dieną, kol liauka sumažės.
Pasitarus su gydytoju, pikis vartojamas sergant ausų, kvėpavimo organų, virškinamojo trakto, kepenų, inkstų, burnos ertmės ir kitomis ligomis. Chirurgai siūlo vartoti 20 proc. spiritinį pikio tirpalą po 30-40 lašų su arbata ar pienu 3 kartus per dieną prieš valgant kaip biostimuliatorių prieš operacijas ir po operacijos komplikacijų profilaktikai.
Vartojant pikį, geriau gyja pūlingos žaizdos, mažėja skausmas ir niežėjimas.
Pikio spiritiniais tirpalais gydomos grybelinės odos ligos (trikofitija, epidermofitija). Pikio tepalais gydoma egzema, odos tuberkuliozė, nudegimai ir nušalimai.
Bičių pienelis
Bičių pienelis yra bičių žandų ir ryklės liaukų sekretas. Tai rūgštoka, grietinės konsistencijos, balta su gelsvu atspalviu specifinio skonio, biologiškai aktyvi medžiaga. Natūralus bičių pienelis turi 65 proc. vandens, 9-19 proc. baltymų, 9-18 proc. angliavandenių, 4-6 proc. riebalų, iš jų 16 riebalinių rūgščių. Baltymuose yra 22 nepakeičiamos aminorūgštys. Bičių pienelyje yra beveik visi B grupės vitaminai, vitaminai C, A, D, PP, E, pantoteno ir folinė rūgštys, gausu mineralinių medžiagų: geležies, sieros, magnio, kalcio, cinko, kobalto ir kt., daug hormonų, acetilcholino.
Bičių pienelį reikia laikyti šaldymo kameroje, prieš vartojimą išėmus palaikyti 2-3 min. kambario temperatūroje. Su stikline mentele paimti ryžio dydžio (80-100 g) gabalėlį, padėti po liežuviu, o indą vėl įdėti į šaldytuvą. Patartina vartoti 2 kartus per dieną pavalgius. Po liežuviu laikyti, kol visiškai ištirps ir bus nurytas su seilėmis.
Japonai siūlo vartoti bičių pienelį, sumaišytą su medumi santykiu 1 ir 100, po arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną prieš valgant.
Bičių pienelis vartojamas sergant lėtinėmis kvėpavimo ligomis, kai yra hipotrofijos požymių. Jį vartoti ypač patartina vaikams. Pagerėja apetitas, padidėja kūno masė, sumažėja arba pranyksta hipotrofijos požymiai, gerėja miegas, pranyksta nervingumas. Vaikams paros norma – 10-50 mg.
Bičių pienelis vartojamas bronchinei astmai gydyti, jo biostimuliuojamasis ir tonizuojamasis poveikis turi reikšmės gydant širdies ir kraujagyslių lygas. Ypač aktyvus ankstyvos smegenų kraujagyslių aterosklerozės atvejais, esant pastebimiems neurovegetaciniams požymiams. Vartojant bičių pienelį dingsta nervingumas, pagerėja atmintis ir regėjimas.
Bičių pieneliu galima reguliuoti tiek padidėjusį, tiek sumažėjusį kraujo spaudimą. Teigiamai veikia gydant kojų arterijų susiaurėjimą, tinka vartoti sergantiesiems cukralige, gydant lėtines kepenų ligas, po sunkių operacijų ir traumų.
Bičių pienelį patartina vartoti kartu su žiedadulkėmis.
Norint gydymo tikslais vartoti bičių pienelį, reikia konsultuotis su gydytoju.
Kiek vartoti medaus?
Suaugęs žmogus per dieną gali suvalgyti 60–90 g medaus.
Medus vertinamas taip: pakabinus medaus šaukštas apsukamas aplink (oro temperatūra turi būti iki + 18°C), jei srovė nenutrūksta, medus laikomas subrandintu.
Bitininkystės produktus (bičių duonelę, žiedadulkes) reiktų vartoti 1–3 mėnesių periodais, o medų vietoje cukraus galima vartoti visą laiką.
Bičių duonelėje gausu B grupės, A, E, PP, C vitaminų, yra seleno, cinko, geležies. Ji padeda stiprinti regėjimą, atmintį, klausą. Kasdien patartina suvalgyti po vieną arbatinį šaukštelį bičių duonelės.
Žiedadulkių vitaminų kiekis nenusileidžia duonelei. Išskirtinė žiedadulkių savybė – jos nedidina skrandžio rūgštingumo. Dienos metu prieš valgį suvalgykime po vieną šaukštą žiedadulkių.
Medaus rūšys Lietuvoje
Medus gali būti monoflorinis (vienarūšis, kai bitės suneša medų iš vienos rūšies augalų) ir poliflorinis (daugiarūšis, iš įvairių žydinčių augalų).
Pavasarinis. Gelsvas, švelnus, aromatingas. Padeda gydant gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės opaligę. Tinka nuo peršalimo, skatina žarnyno peristaltiką. Šis medus – vienas vertingiausių, organizmas jį labai greitai įsisavina. Stiprina organizmą, širdį, veikia raminančiai.
Liepų. Šviesus, skystas, skaidrus, šiek tiek aitroko skonio. Susikristalizavęs įgauna gelsvą spalvą. Naudojamas gydant kepenų, inkstų, peršalimo ligas (karščiuojant skatina prakaitavimą). Labai vertingas gydant slogą, anginą, gerklės skausmą.
Grikių. Tamsiai rausvas, beveik rudas. Aštresnio kvapo bei skonio grikių medus turi
daug geležies, todėl padeda stiprinti kraują, raminti nervus. Labai naudingas moterims, ypač menopauzės laikotarpiu, taip pat nusilpus organizmui, sergant akmenlige, onkologinėmis ligomis. „Tai vienintelis medus, kurį galima vartoti sergant cukriniu diabetu”, – sako patyrusi bitininkė.
Rapsų. Baltas arba šviesiai gelsvas, kartokas, švelniai malonaus kvapo. Vartojamas, kai yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Tai mažiausiai vertingas medus, daugiau naudojamas kaip papildas konditerijoje.
Dobilų. Šviesiai gelsvas, švelnaus malonaus skonio. Susikristalizuoja smulkiomis kruopelėmis ir įgauna beveik baltą spalvą. Didina skrandžio rūgštingumą, gydo kepenų ligas.
Viržių. Aštrus tamsiai gelsvas kreminis medus turi daug baltymų. Beje, labai paplitęs Škotijoje. „Medus stiprina širdį, plečia kraujagysles, peršalus padeda išvalyti karkalus iš plaučių. Naudojamas sergant sąnarių inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis. Tačiau šio medaus nuolatos vartoti negalima”, – teigia per 40 metų bitininkaujanti p. Gražina.
Aviečių. Šviesus, stiproko skonio. Naudinga vartoti, kai kankina sloga, skauda gerklę.
Pievų. Surinktas iš daugelio augalų žiedų, yra geltonas arba gelsvai rusvas. Turi daug B ir C grupės vitaminų, aromatinių medžiagų. Rekomenduojamas gydant peršalimo ligas, nuo galvos skausmo, nemigos.
Lipčiaus. Tamsus, tirštokas, aštraus skonio. „Tai pats vertingiausias medus, turintis net 32 mineralines druskas (įprastai meduje yra 10 mineralinių druskų). Daug lipčiuje ir šarminių metalų – kalio ir natrio druskų”, – pasakoja bitininkė.
Pasak JAV nacionalinio galvos skausmo fondo specialistų, valgant medų galima išvengti pagirių sukeliamo galvos skausmo. Tereikia prieš ir po alkoholio vartojimo suvalgyti vieną kitą džiūvėsį ar duonos gabalėlį su medumi.
Kada vartoti medaus negalima?
• Jei vargina bronchinės astmos priepuoliai.
• Kai aukšta temperatūra.
• Sergant plaučių emfizema.
• Vaikams iki vienerių metų.
• Jei esate jam alergiški.
