Kai vešlioje miško žalumoje pagelsta vienas kitas lapas – tai ženklas, kad ateina ruduo su savo spalvomis.

O ar žinote – kodėl rudenį medžiai nusidažo spalvotai?

• Beržų, klevų lapai – dažniausiai geltonai.
• Ąžuolų – rusvai geltonai.
• Šermukšniai – tamsiai raudonai.
• Ievos – purpurine.
• Drebulės – oranžiniai.
• Ožekšnio – violetiniai.
• Bukas – raudonai
• Ginkmedis – geltonai
• Žagrenis – lapsniškas perėjimas žalias, raudonai oranžinis ir geltona. ir t.t.

Mokslininkai tai paaiškina labai paprastai, pasirodo kad lape iš pradžių būna keli pigmentai:

• žalias – chlorofilas
• geltonas – ksantofilis.
• oranžinis – karotinas.

Tačiau žalias ryškesnis, todėl geltonojo ir oranžinės tiesiog nematyti. O rudenį žalias pigmentas – išnyksta.

O už raudoną, mėlyną ar violetinę lapų spalvą – atsakinga kita dažanti medžiaga kurios taip yra lapuose – tai antocianai. Jie yra silpnesni už žaliajį pigmentą, bet stipresni už geltonąjį. Todėl rudenį suirus žaliajam pigmentui, jis nustelbia geltonąjį ir lapas parausta arba pamėlynuoja. Ir tai priklauso nuo to, ko daugiau augalo ląstelėse – šarmo ar rūgšties. Jei daugiau rūgšties – augalai būna rožiniai arba raudoni, jei daugiau šarmo – mėlyni, žydri. O jei aplinka neutrali – violetiniai.

Antocianų funkcija dar nėra iki galo moksliškai pagrįsta, tačiau botanikai galvoja, kad antocianai susiformuoja minėtuose augaluose tik rudenį ir veikia kaip apsauga nuo saulės. Manoma, kad jie saugo kitų pigmentų medžiagas nuo ardančio ultravioletinių spindulių poveikio. Dėl to raudonos lapų spalvos yra ypač intensyvios vėsią, saulėtą rudens dieną. Beje, antocianai atsakingi ir už tokių visuomet raudonlapių medžių kaip, pavyzdžiui, kai kurios buko ar kaukazinės slyvos rūšys, lapų spalvą.

Tagged in:

, , ,