Ar žinote, kad kiekvieną žiemą iš dangaus iškrenta maždaug septilijonas (1 000 000 000 000 000 000 000 000) sniego kristalų? Ar žinote, jog tam, kad susidarytų viena snaigė, reikia apie vieno milijono mažų lašelių? Taigi sniegas yra itin sudėtinga kritulių forma.
10. Sniego terminologija
Sniegas nėra visada vienodas, o tą geriausia žino slidininkai ir snieglentininkai. 1900 metų pradžioje slidininkai sukūrė savo terminologiją, kuria apibūdina įvairius sniego tipus. Slidininkų žargone galima aptikti tokius išsireiškimus, kaip „pow pow„, „bulvių košė„, „šampaninis sniegas (milteliai)„, „žiedinis kopūstas„, „lipnus sniegas„, „dulkės ant plutos“ ir kt.
„Pow pow“ ar tiesiog „pow“ (žodis, kilęs iš žodžio „milteliai“ („powder„) vadinamas ką tik iškritęs, purus, minkštas sniegas. „Šampaninis sniegas“ – tai mažo drėgnumo sniegas, iš tokio sniego negalima pasidaryti net gniūžtės. Šis sniegas ypač tinkamas slidinėjimui. „Bulvių košė“ – tai senas, sunkus sniegas, esant tokiam sniegui sunku slidinėti.
9. Didžiausia snaigė pasaulyje
Pasak specialistų, snaigės yra daugybės ledo kristalų aglomeratai, dauguma snaigių yra mažesnės nei 1 mm dydžio. Vidutinė snaigė yra sudaryta iš 180 milijardų vandens molekulių. Kiek vandens sudaro snaigės struktūrą priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip temperatūra, kristalinė struktūra, vėjo greitis ir panašiai.
Nors nėra užfiksuota jokių didžiausios snaigės vaizdų, tačiau į Gineso rekordų knygą yra įrašyti didžiausios snaigės matai. Didžiausia snaigė buvo rasta Fort Keogh, Montanoje, 1887 m. sausio 28-ąją. Ji buvo 38,1 cm pločio ir 20,32 cm storio.
8. Sniego spalvos
Daugelis mano, kad sniegas yra baltas arba mėlynas, tačiau jo spalvų diapazonas kinta nuo geltonos ir oranžinės iki žalios ir netgi purpurinės. Tiesa, iš tikrųjų sniegas yra bespalvis.
Šalčiui atsparūs dumbliai – tai maži, fotosintetinantys organizmai, kurie auga ant sniego ir ledo poliarinėse bei alpių srityse. Jie sniegą gali nudažyti geltona, raudona, oranžine, ruda ar žalia spalvomis. Žinoma, sniegas įgyja savo spalvą tik pasiekęs žemės paviršių.
Krentantį spalvotą sniegą (rausvą, rudą, oranžinį ar raudoną) galima pamatyti tik tuomet, jei oras yra pripildytas dulkių, teršalų ar smėlio. 2007 metais Sibire buvo iškritęs oranžinis sniegas, o 2010 metais Krasnodaro gyventojai išvydo rausvą sniegą.
7. Sniego rekordai per 24 valandas
Daugiausia sniego per 24 valandas JAV iškrito Silver Lake, Kolorade. Čia iškrito 193 cm sniego. Kitas įspūdingas skaičius užfiksuotas Džordžtaune, Kolorade, 1913 m. gruodžio 4-ąją – 160 cm sniego.
Vidutinis sniego sluoksnis Lietuvoje svyruoja apie 30 centimetrų. 2009 m. sausio mėn. Kaune vieno snygio metu sniego dangos storis padidėjo 42 cm.
6. Ilgiausias ledo kelias pasaulyje
„Wapusk Trail“ kelias Kanadoje yra apie 752 kilometro ilgio ir jungia Manitobos bei Ontarijos provincijas. „Wapusk Trail“ yra ilgiausias žiemos sezono kelias pasaulyje. Jis įrašytas į Gineso rekordų knygą.
Tokie laikini magistraliniai keliai yra svarbūs tuomet, kai norima aprūpinti gyventojų bendruomenes būtinomis prekėmis ir neturima tam nuolatinių kelių prieigų. Šilti orai, prasidedantys kovo ar balandžio mėnesiais, „pradangina“ tokius žiemos kelius.
5. Sniego pūgos
Ar žinojote, kad per vieną pūgą gali iškristi daugiau kaip 39 milijonai tonų sniego. Tokios sniego kiekio energijos mastas panašus į 120 atominių bombų energiją. 1888 metais didelė pūga smogė Niu Džersiui, Niujorkui, Masačiusetsui ir Konektikutui. Audros metu iškrito apie 1,25 metro sniego. Didžiausios pūgos Amerikoje įvyko 1717 metais, 1798 m. lapkričio mėnesį. Tarp didžiausių pūgų minima Portlendo bei Vašingtono ir Džefersono pūga.
Stichinės pūgos Lietuvoje pasitaiko kartą per 3–4 metus. 1969 m. vasario mėnesį Panevėžyje pūga siautė ilgiausiai – daugiau kaip tris paras. Pati žiauriausia pūga siautė 1982 m. sausio 6–7 d. daugiau kaip trečdalyje Lietuvos teritorijos. Nukentėjo daug žmonių: 440 žmonių dėl patirtų nušalimų suteikta medicinos pagalba, 90 net buvo paguldyti į ligonines, 22 nustatytas sunkus nušalimas, vienas žmogus žuvo.
4. Bėgimas per sniegą basomis
Olandų drąsuolis Wimas Hofas pasiekė pasaulio rekordą greičiausiai basas nubėgęs pusę maratono sniegu ir ledu. Tai jis padarė per 2 valandas 16 minučių 34 sekundžių netoli Oulu miesto, Suomijoje, 2007 m. sausio 26-ąją. Hofo stulbinantys gebėjimai ištverti atšiaurius vėjus, sniegą, ledą ir žemą temperatūrą „uždirbo“ jam pravardę „ledo žmogus“.
3. Snaigių „vyrai“
Snaigės žavėjo daugelį įžymių mokslininkų ir filosofų tokių kaip René Descartes, Johannesas Kepleris ir Robertas Hooke’as. Tačiau tik vienas vyras – amerikietis Wilsonas A. Bentley (1865 m.– 1931 m.) savo gyvenimą paskyrė, jog atskleistų snaigių grožį ir jų įvairovę.
W. A. Bentley palikimas yra nepaprastai turtingas: didelė biblioteka žurnalų, knygų, straipsnių, kuriose užsimenama apie snaiges, taip pat daugiau kaip 5000 mažyčių grožio stebuklų (taip jis dažniausiai vadindavo snaiges) fotografijų.
XIX a. šis vyras gavo tarptautinį pripažinimą už pasiekimus mikrofotografijos srityse, kadangi jis patobulino procesą taip, jog galėtų nufotografuoti snaiges anksčiau nei jos ištirpsta.
2. Didžiausia sniego skulptūra
2007 m. gruodžio 20-ąją Harbine vykusiame Tarptautiniame ledo ir sniego skulptūros festivalyje dalyvavo 600 skulptorių komanda. Tuomet čia buvo sukurta didžiausia sniego skulptūra pasaulyje – „Romantiški jausmai“. Šis kūrinys buvo 199,95 m ilgio ir 35,05 m aukščio.
1. Sniego rekordai
Iki šiol ilgumu, sniegingumu ir šaltumu rekordinė buvo 1995–1996 metų žiema. Tuomet šalčiai spustelėjo dar lapkričio pradžioje ir laikėsi iki pat balandžio pabaigos. Sniego daugiausia buvo iškritę 1931 metais – Laukuvoje (Šilalės r.) jo storis siekė beveik metrą – 94 centimetrus.
JAV daugiausia sniego buvo iškritę per 1998-1999 žiemos sezoną. Tuomet sniego pliūpsnis užklupo Beikerio kalno vietovę, esančią Vašingtono valstijoje. Čia iškrito apie 28 metrus sniego.
