Jei norite išgyventi lėktuvo avarijos metu, patartina sėsti į lėktuvo galą. Lėktuvai į žemę dažniausiai “plojasi” savo nosimi. Taigi, pirmieji žūsta pirmosios klasės keleiviai. Tuo tarpu iš sėdinčių lėktuvo centre žūsta tik apie 44% keleivių, o gale išgyvena net 69% žmonių.
Šansas žūti aviakatastrofos metu yra vienas iš 7 milijonų. Šansas žūti automobilio avarijoje yra net 19 kartų didesnis. Baimė skristi lėktuvu daugumai susiformuoja nes lėktuvų avarijos plačiai nušviečiamos žiniasklaidoje. Paimkime atsitiktinius metus: 1990. Per tuos metus aviakompanijų paslaugomis pasinaudojo maždaug 500.000.000 keleivių ir tik 39 iš jų žuvo. Įdomumo dėlei paminėsime, kad žūti nuo bitės įgėlimo yra 1 galimybė iš 5,5 milijonų, būti nutrenktam žaibo – 1 iš 1,9 milijono, o žūti nuo rūkymo – 1 iš 600.
Vienas Boeing 747 variklis sveria 4.300kg, jo kaina siekia 8 milijonus JAV dolerių, o per minutę skrydžio metu toks variklis sudegina 45 litrus kuro. Beje, šių variklių Boeing 747 turi 4.
Net jei ir turėtų sparnus, žmogus vis tiek negalėtų skristi. Širdis paprasčiausiai nespėtų taip greitai pumpuoti kraujo. Pavyzdžiui, žvirblio širdis skrydžio metu susitraukia 450 kartų per minutę.
Maždaug 100 žmonių kasmet miršta lėktuvuose. Daugumos mirčių priežastis – silpna širdis.
Kapitonas ir kapitono padėjėjas skrydžio metu visuomet valgo skirtingą maistą. Taip apsidraudžiama, kad vienam iš jų sunegalavus – valdymą galėtų perimti kitas.
Nacionalinės Geografijos mokslininkas Mike Fay pastebėjo, kad beveik visos Afrikos tautos turi skirtingą žodį apibūdinantį žmogaus kurtus objektus, skraidančius virš jų.
Kad po nusileidimo visiškai atvėstų keleivinio lėktuvo stabdžiai, turi praeiti bent 45 minutės.
Jei skrydžio metu jūs pašoksite į orą, lėktuvas akimirkai taps lengvesnis.
Oro uostų nusileidimo takų dangos storis dažniausiai svyruoja tarp 60 ir 120 centimetrų. Gatvės asfalto sluoksnis lėktuvo nusileidimo paprasčiausiai neatlaikytų.