10. 1704 m. Petras I išleido įsaką, kuriuo buvo įvestas “pirties mokestis”. Pirkliai ir kiti pasiturintys žmonės turėjo mokėti po 3 rublius už savo namų pirtis, paprasti dvariškiai mokėjo po 1 rublį, valstiečiai – po 15 kapeikų. Tuo metu buvo nuspręsta taip: “Arba mokėk, arba nesiprausk”.
9. Romos imperatorius Vespasianas, kuris valdė 70 mūsų eros metais, įvedė “tualetų mokestį”. Būtent iš tų laikų ir atsirado posakis “Pinigai nekvepia”. Kai Vespasiano sūnus papriekaištavo tėvui dėl tokio mokesčio, šis pakišo sūnui po nosimi pinigus, gautus surinkus šį mokestį. Romėnai šį mokestį mokėjo gan nuolankiai, kadangi negalėjo ir nenorėjo atsisakyti malonumo naudotis prabangiais marmuriniais tualetais, kuriuose tais laikais jie lankydavosi ne tik dėl “gamtinių reikalų”, bet ir norėdami susitikti ar pabendrauti (kaip buvo įprasta).
8. Viurtemberge XVIII a. buvo renkamas “žvirblių mokestis”. Iš kiekvieno namo šeimininko buvo reikalaujama sunaikinti 12 žvirblių, už ką šiam būdavo sumokami 6 kreiceriai. Tas, kuris nesilaikydavo reikalavimo, turėdavo sumokėti 12 kreicerių. Norėdami išvengti tokio mokesčio, gyventojai iš įvairių prekeivių pirkdavo kritusius žvirblius, kurių šie prisirinkdavo miesto sąvartyne.
7. “Taikos mokestis”. Šis mokestis iki šiol galioja Gvinėjos Respublikoje. Kiekvieni taikos metai čia įkainojami 700 belgiškų frankų.
6. Pats įžymiausias buvusios Tarybų Sąjungos mokestis buvo renkamas iš bevaikių. Jis buvo įvestas 1941 metais, siekiant mobilizuoti papildomas priemones teikiant pagalbą daugiavaikėms motinoms. Šis mokestis neturėjo analogų istorijoje ir buvo mokamas tik buvusioje Tarybų Sąjungoje ir Mongolijoje.
5. Pats didžiausias mokestis – 4000. Būtent tokia suma britai Indijoje apmokestino druską.
4. Armėnijoje XX a. pabaigoje buvo įvestas dulkių mokestis. Siekdama, kad būtų sutvarkyti kiemai ir iššluotos dulkės, Ekonomikos ministerija įsakė: “Gyventojai privalo apmokėti dulkių tvarkymo išlaidas – 2 dramai už 1 kvadratinį metrą”. dykai.lt geriausias būdas pradėti dieną
3. “Šešėlio mokestis”. Juo Venecijoje nuo 1993 metų apmokestinamos pavėsinės ir lietsargiai, kurie priklauso parduotuvėms, šešėliai nuo kurių pastatų krenta ant komunalinės nuosavybės – žemės. Tarp kitko, dar Bizantijoje buvo mokamas “mokestis už orą”, kurio dydis priklausė nuo pastato dydžio.
2. “Sekso mokestis”. Belgijoje apmokestinamos tos parduotuvės, kurių vitrinose stovi “raudonųjų žibintų” kvartalų prostitutės. Šio mokesčio į biudžetą surenkama apie 4 milijonus frankų.
1. “Gipso mokestis”. Jį Austrijoje kiekvienąkart sumoka kalnų slidinėtojai, prieš leisdamiesi nuo kalno. Gaunamos lėšos perduodamos austrų klinikoms. Statistikos duomenimis, Austrijos Alpėse kiekvienais metais susižaloja apie 150 tūkst. slidininkų, kurių gydymui išleidžiama apie 1 milijardą šilingų per metus.
