Susipažinkite su keisčiausiais praeities ir dabarties žmonių laidojimo būdais.
„Tylos bokštai“
Zaratustros sekėjai tikėjo, kad žmogaus kūnas yra nešvarus ir neturi teršti žemės po mirties, todėl jis negali būti laidojamas žemėje ar deginamas. Dažniausiai mirusieji būdavo nunešami į „Tylos bokštus“, ant kalnų aikštelių, kad būtų suėdami gyvūnų.
Laidojimas medžiuose
Indėnų gentys įvairiuose pasaulio kraštuose mirusiuosius ne užkasdavo žemėje, o keldavo aukštyn į medžius. Australijoje, Amerikoje ir Sibire buvo praktikuojamas laidojimas medžiuose. Kūnai buvo vyniojami į medžiagą ir įkeliami į medžius.
Vikingų laidojimas laivuose
Viduramžių vikingai tiesiogine ta žodžio prasme gyvendavo ir mirdavo jūroje. Po mirties vikingai saviškius įkeldavo į laivus, prikrautus maisto, papuošalų, ginklų, kartais tarnų bei gyvūnų, ir paleisdavo į jūrą.
Tibetiečių laidojimas danguje
Ar kada nors norėjote skristi? Tibete tai galėdavai padaryti tik po mirties. Užuot laidoję mirusiuosius žemėje, tibetiečiai juos užkeldavo į aukščiausių kalnų viršūnes. Kūnus sulesdavo grifai.
„Pelkių žmonės“
Viduramžiais žmonės laidodavo mirusiuosius pelkėse, bent jau taip rodo daugybė kūnų, kuriuos durpių pelkėse rado archeologai. Vis dėlto „pelkių žmonių“ mirties aplinkybes vis dar gaubia paslaptis, kurios mokslininkai negali atskleisti jau daugybę metų.
Neandertaliečių laidojimas urvuose
Neandertaliečiai mirusiuosius laidodavo urvuose. Jiems tamsūs ir paslaptingi urvai atrodė tinkamiausia vieta perkelti mirusiuosius į kitą pasaulį.
„Plastikavimas“
Savo kūną galite atiduoti keliaujančiam muziejui, kurio eksponatai – „plastikuoti“ žmonių kūnai. Tai kontroversiška vokiečių mokslininko Guntherio von Hagenso kūno išsaugojimo technologija.
Kremacija Balyje
Skirtingai nei Vakarų kultūroje, Balio saloje žmonių kremacijos ritualas primena karnavalo atmosferą.
Krionika
Kas negirdėjo apie Walto Disney‘aus norą būti užšaldytam? Nors tai tėra legenda, krionikos mokslas yra gryniausia tiesa. Šiandien legalu yra užšaldyti kūnus tik po mirties. Mirusieji yra užšaldomi azotu, tikintis, kad ateityje mokslas galės juos prikelti.
Mumifikacija
Senovės Egipto mumijos yra tikriausiai garsiausi pasaulyje mirusiųjų kūnai. Mumifikuojant iš mirusiojo būdavo išimami organai, net smegenys, kurios buvo ištraukiamos per nosį. Tada kūnas būdavo įsukamas į lininius audinius. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad mumifikacija padeda paruošti sielą kitam gyvenimui.
