5 dalykai, kurių nežinojote apie Titaniką

Istorikai primena 5 dalykus, kurių (galbūt) nežinojote apie „Titaniką“. Pavyzdžiui, laive gelbėjimosi valčių buvo daugiau nei reikalauta.

Tai nebuvo paskutinė didelė laivo katastrofa, šis įvykis nebuvo ir labai geopolitiškai svarbus (pavyzdžiui, po 3 metų, kai Vokietijos povandeninis laivas nuskandino „Lusitania“, Jungtinės Valstijos pradėjo kariauti Pirmajame pasauliniame kare).

Tačiau beveik prieš 100 metų Šiaurės Atlante nuskendusio „Titaniko“ istorija labai tiko žiniasklaidai ir šokiravo visuomenę, tad stebėtina, kaip per visą šimtmetį kai kurios netikros šio įvykio detalės vis dar išlieka gajos.

Žemiau pateikiame 5 dalykus, kurių galbūt nežinojote apie šią katastrofą.

1) „Titanike“ gelbėjimosi valčių buvo daugiau nei reikalavo įstatymai

Dažnai supaprastintai teigiama, kad prie šios tragedijos masto prisidėjo pragaištinga „Titaniko“ kompanijos ekonominė politika neturtingų keleivių atžvilgiu.

Tačiau pagal tuometines taisykles, tokio dydžio laivui buvo rekomenduojama turėti 16 gelbėjimosi valčių, o „Titanike“ tokių valčių buvo net 20. Tačiau oficialiame „Titaniko“ istorinės draugijos puslapyje pastebima, kad net ir turint daugiau nei privaloma valčių į jas galėjo tilpti tik pusė keleivių, tad nenuostabu, kad po katastrofos kilo daugybė spekuliacijų šiuo klausimu.

2) Niekas „Titaniko“ nevadino „neskęstančiu“ ir laivas nesiekė sumušti jokių rekordų

Laivininkystės magnatai, kuriems priklausė „Titanikas“, niekad nesakė, kad tai nenuskandinamas laivas ir nemanė, kad gamta prieš jį yra bejėgė. Laivas taip pat nesiekė sumušti jokių rekordų, tiesą sakant, siekdamas išvengti ledkalnių jis plaukė labai lėtai ir aplinkiniu keliu.

3) Viena laivo patarnautoja išgyveno 3 didžiules laivo katastrofas

Mažiausiai viena laive dirbusi palydovė žinojo, kaip reikia elgtis, kai skęsta laivas. Laivo patarnautoja Violet Jessop dirbo „Olimpic“ laive, kai šis 1911 metais susidūrė su „Hawke“. Po šios katastrofos ji pradėjo dirbti „Titanike“, kuris nuskendo po metų, o trečioji jos darbovietė – laivas „Britannic“ – užplaukęs ant jūrinės minos nuskendo 1916 metais.

4) „Titanikas“ būtų išgelbėtas, jei ledkalnis būtų taranuotas tyčia

Prieš pat susidūrimą su ledkalniu laivo radistas Jackas Philipsas perspėjo, jog aplink laivą yra daug ledo ir rekomendavo didinti greitį.

Manoma, kad jei laivo kapitonas Edwardas J. Smithas būtų paklausęs šio patarimo ir ledkalnis būtų kliudytas laivo priekiu, „Titanikui“ greičiausia būtų pavykę išvengti liūdnų pasekmių. Tuomet būtų užtvindyti tik du laivo skyriai ir dėl to laivas nebūtų apsivertęs. Žinome, kad įvyko priešingai: buvo prakiurdytos penkios dešiniojo borto sekcijos ir laivas apsivertė.

5) 14 metų prieš „Titaniko“ nelaimę publikuota apysaka aprašė labai panašią katastrofą

1888 metais amerikietė rašytoja Morgan Robertson parašė „Futility, or the Wreck of the Titan“ (liet. Beprasmiškumas arba Titano žūtis), kurioje sutapimai su „Titaniko“ nelaimė yra tokie akivaizdūs, jog net šiurpu.

Nepaisant akivaizdžių dalykų – novelė apie labai panašų laivą su beveik identišku pavadinimu – pastebima, kad fikcinė nelaimė įvyko tą patį mėnesį, novelėje taip pat rašoma ir apie gelbėjimosi valčių trūkumą, ir apie tai, kad laivas išplaukė iš Anglijos miesto Southamptono, o sudužo Atlanto vandenyne.

„Titaniko“ nelaimė taip pat siejama ir su tuo, jog laivo statytojas buvo antikatalikas, kartais manoma, kad „Titanikas“ nuskendo dėl mumijos prakeiksmo ir yra teigiančių, jog laivas išvis nenuskendo. Tačiau, norint tai paneigti, reikia mistinių ir religinių galių, kurios šiame straipsnyje demonstruojamos nebus.

Related Posts