Yra dviejų tipų šildytuvai – šildantys orą ir šildantys objektus. Šiluminiai ventiliatoriai, tepaliniai ir konvekciniai šildytuvai šildo orą ir aplinką. Infraraudonųjų spindulių šildytuvai, dar vadinami „spinduliniais“, šilumą perduoda objektams.
Tepaliniai šildytuvai. Jie veikia panašiai kaip ir paprasti radiatoriai, tik vietoje vandens, jų viduje yra tepalas. Tepalinis radiatorius sudarytas iš sekcijų ir kuo jų daugiau, tuo labiau šildo. Standartiškai šie šildytuvai turi nuo 5 iki 12 sekcijų. Įsitikinki, kad šildytuve yra termostatas. Jo pagalba patalpai prišilus iki nurodytos temperatūros radiatorius išsijungs, o nukritus žemiau – vėl įsijungs
Šio tipo šildytuvai yra saugiausi ir juos galima ilgą laiką palikti įjungtus. Tačiau jie yra sunkūs, tad netinkami pernešinėti iš vieno kambario į kitą. Ilgai šyla. Tepalinių šildytuvų asortimentas.
Šilumos ventiliatoriai šilumą skleidžia ventiliatoriaus pagalba, kuris nukreipia spiralės sušildytą orą į išorę. Šie šildytuvai gan universalūs, nes gali būti naudojami ir vasarą, kaip paprasti ventiliatoriai. Dažniausiai jie yra maži ir lengvai pernešami.
Didelis privalumas – kaina. Tai pigiausia šildytuvų kategorija. Greitai sušildo nedidelę patalpą, tačiau sunaudoja daug elektros energijos ir skleidžia gan didelį triukšmą. Labai sausina orą, tad sumažėja patalpoje esančio deguonies kiekis, dėl ko gali pradėti skaudėti galvą. Sausas oras taip pat kenkia baldams. Orą mažiau sausins šiluminis ventiliatorius su specialia keramika padengtu kaitinimo elementu. Rekomenduotina rinktis metalinį korpusą, nes plastikinis gali perkaisti ir išsilydyti. Šiluminių ventiliatorių asortimentas.
Konvekcinio, dar vadinamo „elektriniu“, šildytuvo principas remiasi natūraliu oro cirkuliavimu per kaitinantį elementą. Konvekcinėje šildymo sistemoje šaltas oras patenka į šildytuvą pro apačioje esančią angą, pereina per šildymo elementą ir išeina pro angą šildytuvo viršuje. Kadangi šaltas oras yra sunkesnis už šiltą, jis nusėda kambario apačioje ir vėl patenka į šildytuvą. Toks procesas kartojasi, kol kambarys įšyla iki nustatytos temperatūros.
Jie nenaudoja ventiliatoriaus ir elementas niekad neįkaista iki raudonumo, tad konvekcinis šildytuvas ne taip sausina orą. Tai yra efektyviausia orą šildančių šildytuvų klasė.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai šilumą skleidžia infraraudonųjų spindulių bangomis, kurios šildo kūnus, o ne orą. Lyginant su orą šildančiais įrenginiais, šio tipo šildytuvai patalpą sušildo net apie 3 kartus greičiau. Kadangi vėjas neturi įtakos infraraudonųjų spindulių bangoms, jie ypač tinka atviroms erdvėms. Šie šildytuvai nesausina oro ir tai yra labai didelis privalumas.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvus reikia laikyti bent 1 metrą nuo grindų, o rekomenduojama tvirtinti 2 – 3,5 metrų aukštyje.
Trūkumai – brangūs ir lengvai dūžta. Jei namie yra gyvūnų, tokie šildytuvai gali kelti pavojų. Taip pat jie veikia gan kryptingai, tad atviroje erdvėje neapšildys objektų, kurie nepatenka į jo lauką.
Reikalingas šildytuvo galingumas glaudžiai susijęs su šildytuvo rūšimi. Standartiškai laikoma, kad 1 m2 (lubų aukštis – 2,5 m) reikia apie 100 W galingumo. Tačiau vertinant skirtingus šildytuvus, šis skaičius kinta. Infraraudonųjų spindulių šldytuvui užtenka apie 50 W vienam kvadratiniam metrui. Konvekciniam (elektriniam) vidutiniškai reikia 100-150 W, tepaliniam radiatoriui – 150 W, o ventiliatoriniam šildytuvui apie 200 W, norint sušildyti vieną kvadratinį metrą.
Saugumas. Atsargumo sumetimais nejunki šildytuvo į prailgintoją, venki statyti arti degių daiktų. Visi šildytuvai turi turėti automatinį išsijungimą perkaitimo atveju. Atkreipki dėmesį į šildytuvo saugumo klasę, žymimą IP. Apsauga nuo skysčių matuojama 0 – 8 skalėje. Kuo didesnis skaičius, tuo saugesnis šildytuvas.
